Kai kurių sričių formavimuisi didelę įtaką turėjo gamta. Islamo kultūros sritis išsidėsčiusi dykumose ir pusdykumėse. Todėl tiek senųjų civilizacijų išsidėstymas, tiek retas gyventojų pasiskirstymas yra susijęs su vandens ištekliais. Dėl vandens stygiaus kai kuriose vietose įmanoma tik klajoklinė gyvulininkystė, todėl ten iki šių dienų išliko tradicinis klajoklinis gyvenimo būdas. Sėsliai ir tankiai gyvenama tik oazėse. Čia plėtojama žemdirbystė.

Rytų Azijos kultūros sritis formavosi labai kontrastingomis gamtos sąlygomis. Milžiniškoje teritorijoje driekiasi kalnai, auga miškai, plyti dykumos ir stepės. Čia dažni žemės drebėjimai, potvyniai, taifūnai. Tokios gamtos sąlygos grūdino žmones ir per ilgą laiką suformavo begalinį darbštumą. Dėl didelių gamtinių skirtumų šios srities regionai vystėsi netolygiai, todėl atsirado didelių ekonominių ir socialinių skirtumų.

Europos kultūros sritis pradėjo formuotis šiltesnėse pietų šalyse, vėliau plito šiaurės, šiaurės vakarų ir rytų kryptimis. Ten, kur palankus klimatas, plėtojosi žemdirbystė. Nevienodos gamtos sąlygos turėjo įtakos žmonių būdui, jų mitybai ir laisvalaikio pomėgiams bei gyvenamajai aplinkai. Panašios gamtinės sąlygos būdingos ir Šiaurės Amerikos sričiai. Tačiau, priešingai negu Europoje, Šiaurės Amerikoje gausu naudingųjų iškasenų.