Steigiant Europos anglių ir plieno bendriją, o vėliau kuriant dabartinę Europos Sąjungą, vienas iš pagrindinių tikslų – bendra rinka. Šiam tikslui pasiekti laikomasi „Keturių laisvių” principo. „Keturios laisvės“ – tai laisvas asmenų judėjimas, laisvas prekių judėjimas, laisvas kapitalo judėjimas, laisvas paslaugų judėjimas. Geriausias šio principo įgyvendinimo pavyzdys – Šengeno sutartis.

Laisvas prekių judėjimas įgyvendinamas siekiant skatinti prekybą tarp valstybių narių, sukurti palankesnę terpę importo ir eksporto plėtojimui, verslo plėtrai ir vartotojų poreikių patenkinimui. Muitų ir kiekybinių apribojimų bei jiems lygiaverčių priemonių uždraudimas – vieni iš kertinių principų, lemiančių sėkmingą vidaus rinkos funkcionavimą. Kiekybiniais apribojimais laikomi valstybių narių numatyti importuojamų prekių skaičiaus ribojimai. Tačiau be muitų ir jiems lygių apmokestinimų uždraudimo svarbu šalinti kitas kliūtis, trukdančias laisvam prekių judėjimui.

Laisvas prekių judėjimas garantuojamas:
• uždraudžiant apmokestinti kitų valstybių narių prekes papildomais mokesčiais;
• uždraudžiant priemones, kurios sukuria geresnes sąlygas vidaus prekėms prieš importuojamas prekes;
• taikant abipusio pripažinimo principą: jei prekė vienoje valstybėje narėje pagaminta ir parduodama teisėtai ir atitinka kokybės standartus, ją turi būti leidžiama parduoti ir kitoje valstybėje narėje;
• uždraudžiant kiekybinį eksporto ir importo prekių ribojimą.