Steigiant Europos anglių ir plieno bendriją, o vėliau kuriant dabartinę Europos Sąjungą, vienas iš pagrindinių tikslų – bendra rinka. Šiam tikslui pasiekti laikomasi „Keturių laisvių” principo. „Keturios laisvės“ – tai laisvas asmenų judėjimas, laisvas prekių judėjimas, laisvas kapitalo judėjimas, laisvas paslaugų judėjimas. Geriausias šio principo įgyvendinimo pavyzdys – Šengeno sutartis.

Tai galimybė teikti paslaugas visoje vidaus rinkos teritorijoje – tiek susijusias su bankininkyste ar draudimu, tiek su konsultacijomis ar turizmu. Paslaugų sektorius apima didelę ES ekonomikos dalį (apie 70 %),  todėl ypač svarbu, kad būtų įveiktos laisvą paslaugų judėjimą ribojančios kliūtys. Paslaugų judėjimo laisvė užtikrina, kad ekonominiai veikėjai galėtų nekliudomai teikti paslaugas kitose valstybėse narėse tam tikrą laikotarpį ar nuolat. Norėdami teikti paslaugas, jie neprivalo būti įsisteigę toje valstybėje narėje, tai yra, jų verslas gali būti įsteigtas ir registruotas kitoje šalyje. Draudžiamos bet kokios priemonės, ribojančios laisvą paslaugų judėjimą tarp valstybių narių, taip pat ir bet kokia diskriminacija tautybės pagrindu.

Paslaugų judėjimo liberalizavimas užtikrina laisves:
• kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas;
• kitoje valstybėje narėje naudotis teikiamomis paslaugomis;
• teikti ir naudotis paslaugomis kertant valstybių narių sienas;
• įsisteigti kitoje valstybėje narėje.