Vokietijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo valstybinių sienų susidūrimo vietoje, Mozelio upėje, netoli mažo Liuksemburgo miestelio Šengeno 1985 m. pasirašyta Šengeno sutartis. Penkios ES valstybės: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija pasirašė pasienio kontrolę tarp šių valstybių panaikinančią sutartį. Taip siekta palengvinti ES valstybių vidinių sienų perėjimo procedūras ES valstybių piliečiams. Ir, atvirkščiai, – sutartis numatė griežtesnę ES išorinių sienų apsaugą ir į ES atvykstančių asmenų kontrolę. Ši sutartis įsigaliojo po dešimties metų, 1995 m., kai buvo sukurta Šengeno erdvė. Valstybėms, norinčioms būti priimtoms į Šengeno erdvę, neužtenka tik pasirašyti sutartį. Reikia dar įgyvendinti įvairias sąlygas. Pagrindinė sąlyga – reikalavimas, kad išorės sienas turinčios valstybės narės užtikrintų tinkamą ir veiksmingą ES išorės sienų kontrolę. Kita sąlyga – prisijungimas prie Europos bendros informacinės sistemos. Šiuo metu (2013 m.) Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, iš jų 4, Šveicarija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Islandija, nėra ES narės.