Ugnikalnių tipai
Labiausiai paplitęs ugnikalnių skirstymas pagal antžeminę paviršiaus formą: plyšinis, skydiškasis, kūgiškasis, kalderinis (kaldera).
Vandenyninė plokštė
Litosferos plokštė, sudaryta iš plonos (apie 5–10 km) ir jaunos (apie 200 mln. m.) vandenyninės plutos.
Vandenyno vidurio kalnagūbris
Vandenyno dugne išsiskiriančių plokščių pakraštyje iš besiveržiančios magmos susiformavę pylimo pavidalo kalnai.
Karštasis taškas
Po litosfera esančios karštos mantijos medžiagos santalka, kurios temperatūra žymiai aukštesnė už šios santalkos aplinkinės medžiagos temperatūrą. Jie susidaro tiek vandenynuose, tiek žemynuose. Vandenynuose jų daugiau, nes čia litosfera plonesnė, todėl magma lengviau prasiveržia į paviršių. Virš karštojo taško lydantis litosferos plokštei formuojasi ugnikalniai.
Ugnikalnių kūgių tipai

Vulkanizmas

Ugnikalniai dažniausiai skirstomi pagal antžeminę formą. Dažniausiai skiriami skydiškieji, kūgiškieji, plyšiniai ugnikalniai ir kalderos. Ugnikalnių kūgių forma daugiausiai priklauso nuo ugnikalnio susidarymo vietos ir iš jo besiveržiančios lavos rūšies.

Grįžti