Atsinaujinantieji energijos šaltiniai – energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia savaiminiai gamtos vyksmai: Saulės šviesa, vėjas, upių tekėjimas, jūrų bangavimas, potvyniai, atoslūgiai, Žemės gelmių šiluma ir kt.

Batolitas – magminių uolienų masyvas, įsiterpęs į Žemės plutą.

Bazaltas – magminė uoliena, susidariusi iš išsiveržusios lavos ir išsilydžiusių kitų uolienų.

Dirvožemis – viršutinis Žemės plutos sluoksnis (gamtinis kompleksas), susidaręs dėl vandens, oro ir organizmų sąveikos, kuriame gali augti augalai ir duoti derlių.

Fumarolė – iš ugnikalnio plyšio, lavos srauto, uolienų dangos trykštanti karšta vulkaninių dujų ir garų srovė.

Giliavandenė įduba – įsiremiančių plokščių pakraštyje susiformavusi gili, siaura, ištįsusi reljefo forma.

Geizeris – karštoji versmė, iš kurios periodiškai veržiasi į orą vanduo bei vandens garai.

Geoterminė energija (gr. geo „žemė“ + therme „kaitra“) – šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (šilumos ir karšto vandens) energija, naudojama žmogaus poreikiams.

Geoterminė jėgainė – įmonė su specialiu statinių ir įrenginių kompleksu, kurioje, naudojant žemės gelmių šilumą, gaminama elektros energija ir gaunamas šiltas vanduo pastatų šildymui.

Intruzija – magma, įsiterpusi į Žemės plutos sluoksnius ir sudaranti įvairius geologinius masyvus (batolitus, lakolitus).

Kaldera – stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi sprogus užsikimšusiai ugnikalnio stemplei arba yrant uolienoms.

Krateris – taurės arba piltuvo formos dauba ugnikalnio viršūnėje arba šlaite, susidariusi dėl aktyvios ugnikalnio veiklos.

Karštasis taškas — po litosfera esančios karštos mantijos medžiagos santalka, kurios temperatūra žymiai aukštesnė už šios santalkos aplinkinės medžiagos temperatūrą. Jie susidaro tiek vandenynuose, tiek žemynuose. Vandenynuose jų daugiau, nes čia litosfera plonesnė, todėl magma lengviau prasiveržia į paviršių. Virš karštojo taško lydantis litosferos plokštei formuojasi ugnikalniai.

Lakolitai – lęšio pavidalo magminių uolienų masyvas nuosėdinių uolienų storymėje.

Lapilės – iš vulkano išmesti lavos gabalėliai.

Lava – skysta arba klampi magminė masė, išsiliejusi į Žemės paviršių išsiveržus ugnikalniui.

Magma – ugninga išsilydžiusi uolienų masė, susidariusi Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje.

Magminės uolienos – uolienos, susidariusios iš auštančios ir besikristalizuojančios magmos.

Magmos židinys – didelis išsilydžiusių uolienų (magmos) telkinys Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje.

Mochorovičiaus riba – Žemės plutos ir mantijos skiriamoji riba.

Pemza – poringa, akyta, lengva vulkaninė uoliena, susidariusi greitai auštant lavai.

Riftinis slėnis – išsiskiriančių plokščių pakraštyje, vidurio vandenyno kalnagūbryje, susidariusi ilga ir gili reljefo forma, kurioje iš mantijos kyla magma.

Šoninis krateris – pagrindinio vulkano šlaite esantis aktyvus arba snaudžiantis krateris.

Ugnies Žiedas – regionas Ramiojo vandenyno pakrantėse, pasižymintis žemės drebėjimų ir ugnikalnių gausa.

Ugnikalnio dalys – ugnikalnio struktūrinės dalys, iš kurių pagrindinės – magmos židinys, stemplė, krateris.

Ugnikalnio stemplė – iš magmos židinio iki kraterio einantis kanalas, kuriuo veržiasi magma.

Ugnikalnis (vulkanas) – vieta, pro kurią iš Žemės gelmių veržiasi lava, dujos, vandens garai, uolienų nuolaužos.

Ugnikalnių tipai – labiausiai paplitęs ugnikalnių skirstymas pagal antžeminę paviršiaus formą: plyšinis, skydiškasis, kūgiškasis, kalderinis (kaldera).

Užgesęs vulkanas – ugnikalnis, nerodantis aktyvumo ženklų.

Vandenyninė plokštė — litosferos plokštė, sudaryta iš plonos (apie 5–10 km) ir jaunos (apie 200 mln. m.) vandenyninės plutos.

Vandenyno vidurio kalnagūbris — vandenyno dugne išsiskiriančių plokščių pakraštyje iš besiveržiančios magmos susiformavę pylimo pavidalo kalnai.

Vulkaninė sala – sala, susidariusi iš virš vandenyno iškilusio ugnikalnio. Gali susidaryti virš karštųjų taškų ar įsiremiančių plokščių pakraščiuose.

Veikiantis vulkanas – aktyvus vulkanas arba išsiveržęs istoriniais laikais.

Vulkaninė bomba – sustingusios lavos ar kitos uolienos gabalas kaip ugnikalnio išsiveržimo produktas.

Vulkaninė sritis – teritorija, kurioje vyksta žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai.

Vulkanizmas – plačiąja prasme suprantamas kaip magmos judėjimas Žemės plutoje ir paviršiuje, siaurąja prasme – kaip ugnikalnių susidarymas, veikimas.

Žemyninė plokštė – litosferos plokštė, sudaryta iš storos (apie 25–75 km) ir senos (apie 3,7 mlrd. m.) žemyninės plutos.