Litosferos plokštė, sudaryta iš storos (apie 25–75 km) ir senos (apie 3,7 mlrd. m.) žemyninės plutos.
Litosferos plokštė, sudaryta iš plonos (apie 5–10 km) ir jaunos (apie 200 mln. m.) vandenyninės plutos.
Vandenyno dugne išsiskiriančių plokščių pakraštyje iš besiveržiančios magmos susiformavę pylimo pavidalo kalnai.
Po litosfera esančios karštos mantijos medžiagos santalka, kurios temperatūra žymiai aukštesnė už šios santalkos aplinkinės medžiagos temperatūrą. Jie susidaro tiek vandenynuose, tiek žemynuose. Vandenynuose jų daugiau, nes čia litosfera plonesnė, todėl magma lengviau prasiveržia į paviršių. Virš karštojo taško lydantis litosferos plokštei formuojasi ugnikalniai.
1486 metrų aukščio ugnikalnis Filipinuose, susidaręs dviejų įsiremiančių vandenyninių plokščių pakraštyje.
813 metrų aukščio ugnikalnis Indonezijoje, susidaręs dviejų įsiremiančių vandenyninių plokščių pakraštyje.
915 metrų aukščio ugnikalnis Monserato saloje, susidaręs dviejų įsiremiančių vandenyninių plokščių pakraštyje.
5636 metrų aukščio ugnikalnis Meksikoje, susidaręs įsiremiančių vandenyninės ir žemyninės plokščių pakraštyje.
5897 metrų aukščio ugnikalnis Ekvadore, susidaręs įsiremiančių vandenyninės ir žemyninės plokščių pakraštyje.
3329 metrų aukščio ugnikalnis Italijoje, susidaręs įsiremiančių plokščių pakraštyje.
4169 metrų aukščio ugnikalnis Havajų saloje, susidaręs virš karštojo taško.
4040 metrų aukščio ugnikalnis Kamerūne, susidaręs virš karštojo taško.
3718 metrų aukščio ugnikalnis Tenerifės saloje, susidaręs virš karštojo taško.
818 metrų aukščio ugnikalnis Šv. Elenos saloje, susidaręs dviejų išsiskiriančių plokščių pakraštyje.
867 metrų aukščio ugnikalnis Amsterdamo saloje, susidaręs dviejų išsiskiriančių plokščių pakraštyje.
396 metrų aukščio ugnikalnis Rodrigeso saloje, susidaręs dviejų išsiskiriančių plokščių pakraštyje.
