Lietuvoje anhidritas ištisiniu 40–60 m storio klodu užpildo viršutinio permo nuogulų storymę, kuri plyti visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje apie 12 tūkst. km² plote 155–790 m gylyje. Anhidritą pradėti eksploatuoti planuojama artimiausiu metu, perspektyviausias telkinys yra į pietus nuo Kauno. Šios iškasenos atitektų cemento, trąšų, statybinių, gipso medžiagų, popieriaus, dirbtinės odos, medicinos pramonei. Jį taip pat būtų galima panaudoti sieninėms apdailos plokštėms, palangėms, laiptams, grindims, skulptūroms, suvenyrams gaminti. Anhidrito kasyba laikoma ekologiškiausia kasybos rūšimi. Kloduose nėra pavojingų dujų, pagrindiniai darbai atliekami po žeme.

Permo amžiaus nuosėdinė uoliena sudaryta iš mineralo halito. Akmens druskos telkiniai susidarė sauso klimato sąlygomis iš uždarų, nykstančių jūrų. Aptinkama pietvakarinėje Lietuvos dalyje (Šilutės rajone). Klodo storis apie 65 m, bet gylis iki druskos daugiau kaip 400 m. Eksploatuoti būtų ekonomiškai nenaudinga. Akmens druska naudojama maistui, taip pat druskos rūgščiai, chlorui gaminti.

Devono laikotarpio kloduose (30–45 m) Biržų ir Pasvalio rajonuose slūgso gipso sluoksniai, tačiau neeksploatuojami, nes gali suintensyvinti karstinius procesus. Gipsas naudojamas medicinoje, statybų, popieriaus pramonėje, dekoracijoms, dirvožemiui gerinti.