Lietuvos geologinį pagrindą sudaro Žemės pluta, kuri skirstoma į kristalinių uolienų pamatą ir nuosėdinių uolienų dangą. Giliausiai slūgso kietoji Žemės plutos dalis – kristalinis pamatas, jis įvairiose Lietuvos vietose yra nevienodame gylyje. Kristalinį pamatą dengia nevienodo storio nuosėdinių uolienų sluoksniai, susidarę skirtingais geologiniais laikotarpiais. Kiekvienam jų buvo būdingas kitoks klimatas, ugnikalnių veiklos intensyvumas, kitokia augalija ir gyvūnija, todėl šie laikotarpiai skirstomi į eras, o jos į periodus. Kiekvienas geologinis laikotarpis paliko savo pėdsakų uolienų sluoksniuose, o juose vertingų išteklių. Apie gilesnius geologinius sluoksnius sužinoma iš gręžinių, kurių Lietuvoje išgręžta per 25 tūkstančius, giliausias (2786 m) gręžinys buvo išgręžtas 2001 m. Šilutės rajone. Iš gręžinio į paviršių iškeliamas uolienos stulpelis vadinamas kernu. Remiantis gręžiniais, sudaryta Lietuvos žemės gelmių pjūvio schema ir geologiniai žemėlapiai.