Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių daugiausia vakarinėje šalies dalyje (Klaipėdos, Gargždų apylinkėse), ji susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Lietuvos nafta labai kokybiška, iš jos gaminamas aviacinis kuras, sintetinės medžiagos, vaistai, kosmetika. Pasaulyje nafta – pagrindinė energetinė žaliava, todėl jos gavybos apimtims labai svarbios ekonominės sąlygos (pvz., naftos kaina), lemiančios, kiek lėšų verta investuoti į išgavimo būdų tobulinimą ar papildomus gręžinius.

Durpių telkinių (durpynų) yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Tai jauniausia organinės kilmės degi nuosėdinė uoliena. Didžiausi durpių klodai yra buvusių ežerų dubenyse, o pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Kurį laiką durpėmis buvo kūrenama, dabar jos daugiau naudojamos žemės ūkyje – kompostas dirvoms, durpių mišiniai su trąšomis ir mikroelementais gėlėms ar daržovėms auginti bei gydomiesiems tikslams.

Dolomito telkiniai yra arti žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje. Kasamas Pakruojo rajone Petrašiūnų, Klovainių karjeruose. Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, naudojama statybinių medžiagų, elektrotechnikos, keramikos, dažų, chemijos, stiklo pramonėje, žemės ūkyje.

Klinties išteklių daugiausia randama Akmenės rajone. Sutrupintos klintys naudojamos tiesiant kelius, klinčių blokai – statant pastatus. Klintis kaip žaliava naudojama cementui ir kalkėms gaminti, žemės ūkyje – rūgštiems dirvožemiams kalkinti.

Žvyras ir smėlis yra plačiausiai paplitę, o daugiausia išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Tai birios nuosėdinės uolienos, kartais jose pasitaiko molio dalelių ir organinės kilmės medžiagų priemaišų. Dažniausiai susidaro jūrų pakrantėse, upių vagose. Šios uolienos naudojamas statybose, tiesiant kelius, gali būti panaudotos kaip dekoratyvinė medžiaga.

Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse.

Kvarcinis smėlis – smėlis, kuriame yra > 90 % kvarco. Lietuvoje kvarcinio smėlio telkiniai yra Anykščių ir Ukmergės rajonuose. Naudojamas stiklui, stiklo tarai, indams, krištolui gaminti, namų apdailai.

Žvyras ir smėlis yra plačiausiai paplitę, o daugiausia išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Tai birios nuosėdinės uolienos, kartais jose pasitaiko molio dalelių ir organinės kilmės medžiagų priemaišų. Dažniausiai susidaro jūrų pakrantėse, upių vagose. Šios uolienos naudojamas statybose, tiesiant kelius, gali būti panaudotos kaip dekoratyvinė medžiaga.

Kreidos arba kreidos mergelio telkiniai yra netoli žemės paviršiaus slūgsančiose kreidos laikotarpio nuogulose. Išžvalgyti 7 telkiniai Šakių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Tai molinga klintinė nuosėdinė uoliena, žaliava cementui gaminti, dirvožemiui kalkinti, rašymo ir piešimo priemonė.

Sapropelis – tai dumblingos nuogulos, susidariusios stovinčių gėlų vandenų (dažniausia ežerų) dugne. Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o išžvalgyti yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskričių ištekliai. Sapropelis tinkamas žemės ūkyje kaip trąša, medicinoje purvo procedūroms, klijams, plastmasei gaminti.

Požeminis vanduo – vanduo, esantis nuogulų, nuosėdų, uolienų porose ir plyšiuose. Vandens, kaip gelmių išteklių, rūšys yra kelios:
 •   gėlas geriamasis – tai didelis šalies turtas. Lietuvoje visas ūkio ir buities reikalams naudojamas gėlas vanduo siurbiamas iš požemio.
 •   mineralinis – natūraliai susiformavęs vanduo, kuriame ištirpusios mineralinės medžiagos, dėl jų vandens skonis skiriasi, gali turėti gydomųjų ypatybių.
 •   geoterminis (šiltas) vanduo po žeme susikaupęs Vakarų Lietuvoje. Geoterminiai vandenys gali būti naudojami sveikatos turizmui plėtoti, namams šildyti, elektros energijai gaminti. 150 °C temperatūra yra optimaliausia elektros energijos gamybai, todėl Lietuvos teritorija buvo suskirstyta pagal perspektyvumą į labai perspektyvius, perspektyvius ir neperspektyvius rajonus. Rajonai, kur minėtą izotermą galima rasti iki 5 km gylio, priskirti labai perspektyviems, iki 6 km gylio – perspektyviems ir >6 km gylyje – neperspektyviems. Labai perspektyvus rajonas sutampa su Žemaičių Naumiesčiu bei Vilkyčių plotais, o perspektyvus – su periferinėmis Žemaičių Naumiesčio dalimis bei Klaipėdos rajonu.