Skalūnų dujos (shale gas) – tai gamtinės dujos, susikaupusios mažo skvarbumo ar nelaidžiose uolienose. Tai iš esmės gamtinės metano dujos, susikaupusios organika praturtintose molio skalūnų sluoksniuose dujiniame (laisvos dujos), ištirpintame ar absorbuotame būviuose.

Baltijos jūros regione šiuo požiūriu perspektyviausi yra silūro geologinio periodo molio skalūnai. Jie paplitę nuo Lenkijos iki Latvijos. Lenkijoje vyksta labai aktyvus šių metano dujų tyrimo, gavybos licencijų išdavimas. Preliminariais duomenimis vakarų Lietuvos silūro storymė galėtų generuoti nemažus kiekius skalūnų dujų, tačiau tikslesniam įvertinimui yra reikalingi tolimesni tyrimai. Perspektyvių apatinio silūro uolienų slūgsojimo gylis kinta nuo 1700 m iki 2050 m pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Šių sluoksnių storis kinta nuo 40 m iki ~ 160 m. Skalūnų dujos gali būti nauju, iki šiol Lietuvoje beveik netyrinėtu ir neįvertintu, energetinių išteklių šaltiniu.

Komerciniam skalūnų dujų įsisavinimui būtina turėti efektyvias ir nebrangias geologinio sluoksnio hidraulinio plėšymo bei horizontalių gręžinių gręžimo technologijas. Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad molio skalūnų tyrimai ir gavyba ne visur atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Pagrindinis pavojus aplinkai skalūnų dujų gavybos metu siejamas su galimu geriamo vandens sluoksnių, tame tarpe ir gruntinio vandens, užteršimu. Dėl šių ir kitų grėsmių nemažai vietos bendruomenių, kurių teritorijose teoriškai galima molio skalūnų žvalgyba ir gavyba, nepritaria šių energetinių išteklių gavybai.

Informacija ir duomenimis apie skalūnų dujas talpinančias uolienas disponuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.