Baltijos jūros ekosistema ir Kuršių nerija

Eutrofikacija

Ekosistemos kaita, kurią sukelia cheminių maisto medžiagų perteklius. Pagrindinės maistingosios medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Šio proceso metu vandens telkiniuose sumažėja skaidrumas, susidariusi fitoplanktono biomasė yra puikus substratas bakterijoms daugintis. Vėliau prasideda kiti procesai – biomasės puvimas, sieros vandenilio susidarymas ir deguonies trūkumas. Dėl to masiškai žūsta žuvys bei kiti vandens organizmai.

Baltijos jūros ekologinės problemos:

• Didėjantis jūros panaudojimas laivybai (kiekvienais metasi apie 54 000 registruotų laivų įplaukia ir išplaukia per Skagerako sąsiaurį).
• Naftos transportavimas ir su ja susiję taršos pavojai.
• Didėjantis invazinių rūšių skaičius.
• Plataus masto komercinė žvejyba.
• Pokaryje nuskandinti cheminiai ginklai.
• Naudingųjų iškasenų eksploatacija.
• Maisto medžiagų, kurios skatina eutrofikaciją, ir toksinių chemikalų patekimas iš upių.

Baltijos jūros apsaugos programos:

• 1974 m. Helsinkyje Baltijos jūros šalys pasirašė Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją, žinomą Helsinkio konvencijos pavadinimu.
• 1980 m. įkurta Baltijos jūros aplikos apsaugos komisija (HELCOM), kuri dirba taršos mažinimo srityje.
• 2007 m. Helsinkio komisija patvirtino Baltijos jūros veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti eutrofikaciją.