Besitraukiančio ledyno pietiniame pakraštyje atsivėrė didelė Baltijos dubuma, kurią užpildė tirpstančio ledyno vanduo. Ledyno liežuviai ir morenų ruožai neleido šiam vandens telkiniui susisiekti su Atlanto vandenynu, todėl tai buvo gėlo vandens telkinys. Ežero plotas buvo daug mažesnis už dabartinės Baltijos jūros plotą.

Susiformavo, kai Baltijos ledyninis ežeras užliejo Vidurio Švediją ir susijungė su Šiaurės jūra. Druskingumas šoktelėjo dėl druskingo vandens prietakos iš Šiaurės jūros, kurioje suklestėjo dvigeldis moliuskas – Yoldia artica (šiam moliuskui reikalingas šaltas ir sūrus vanduo). Šiek tiek vėliau (prieš 10000 m.) susiformavo pirmasis sąsiauris – Didysis Beltas.

Kai ledo skydas suplonėjo, prasidėjo izostazinis Žemės plutos kilimas Skandinavijos pusiasalyje. Nors sąsiauriai visiškai neišnyko, tačiau sūrus vanduo nebegalėjo patekti į ežerą, nes ežeras pakilo aukščiau jūros lygio. Vanduo tapo gėlas, ypač klestėjo moliuskas – Ancylus fliuvialis. Vis kylant ežero lygiui atsivėrė naujas vandens kelias netoli Didžiojo Belto sąsiaurio.

Susiformavo, kai sąsiauriai su Šiaurės jūra tapo platesni ir padidėjo vandens apytaka su Atlanto vandenynu, lėmusi druskingumo padidėjimą. Jūra pavadinta pagal tuo metu vyravusį moliuską – Littorina littorea. Šiuo metu jūra pasiekė aukščiausią druskingumo lygį per visą laikotarpį ir turėjo dvigubai daugiau vandens nei dabartinė jūra.