Krateris
Taurės arba piltuvo formos dauba ugnikalnio viršūnėje arba šlaite, susidariusi dėl aktyvios ugnikalnio veiklos.
Vulkaninė bomba
Sustingusios lavos ar kitos uolienos gabalas kaip ugnikalnio išsiveržimo produktas.
Vulkaniniai pelenai
Labai smulkios, iki 2 mm diametro, uolienų ir mineralų dalelės, išmetamos pro ugnikalnio vulkaninę angą per šio išsiveržimą. Pelenai susidaro, kai išsiveržimo metu vykstant sprogimui, kietos uolienos suskyla ir magma išsiskirsto į miniatiūrines daleles. Labai smulkūs pelenai gali pasklisti kilometrų atstumu, nusėsdami ant žemės paviršių kaip dulkių ar miltų sluoksnis. Pelenai yra vienas iš piroklastinių medžiagų tipų. Dideliais kiekiais išmesti pelenai gali suformuoti pelenų kūgį – ugnikalnio korpusą. Pelenų sluoksnis ilgainiui susicementuoja į kietą uolieną tufą.
Ugnikalniai ir žmonės

Vulkanizmas

Ugnikalnio išsiveržimo metu didžiausią žalą patiria tos gyvenvietės, kurios įsikūrusios 5–20 km spinduliu. Šlaitais tekanti karšta lava gali užlieti sodybas ir dirbamus laukus, užversti kelius ir sugadinti komunikacijas, sudeginti ant šlaitų augančius miškus. Iš kraterio iššautos vulkaninės bombos krisdamos apgadina pastatus bei išguldo pasėlius. O net 20–25 km nuo ugnikalnio keliaujantys vulkaniniai pelenai storu sluoksniu užkloja gyvenvietes ir dirbamus laukus. Krintantys pelenai prastina matomumą ir paralyžiuoja transportą.

Grįžti