Žmonių migracija vyksta nuo seniausių laikų. Žmonės migruodami ieškojo naujų žemių, geresnių gyvenimo sąlygų. Šiais laikais žmonės tapo dar judresni. Intensyvi migracija didelės įtakos turi gyventojų pasiskirstymui, žmonių skaičiui bei sudėčiai. Migracija skiriasi trukme, kryptimi ir priežastimi.
Nuolatinė migracija:
Nuolatinė migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą. Tai gali būti migracija iš kaimų į miestus, iš miestų į kaimus arba iš miestų į miestus.
Laikinoji migracija:
Laikinoji migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą turint tikslą ten dirbti arba mokytis. Užsidirbę pinigų arba baigę mokslus laikinieji migrantai po kelerių metų grįžta į ankstesnę gyvenimo vietą. Laikinoji migracija būdinga Europai, Šiaurės Amerikai, Persų įlankos šalims. Į šiuos regionus kasmet darbo tikslais atvyksta daug laikinųjų imigrantų.
Sezoninė migracija:
Sezoninė migracija – žmonių vykimas į kitą vietovę arba net į kitą šalį keliems mėnesiams ar savaitėms atlikti sezoninių darbų: nuimti derliaus, aptarnauti turistų.
Švytuoklinė migracija:
Švytuoklinė migracija – kasdienis važinėjimas (išskyrus poilsio dienas) į kitą gyvenvietę dirbti arba mokytis. Ši migracija būdinga didesniems miestams, kurie turi priemiesčius.