Rytų Europa
Didžioji dalis migrantų iš Naujosios Europos Sąjungos šalių vyksta į turtingesnes ES valstybes. Daugiausia vykstama dėl ekonominių priežasčių. Žmones vilioja Vakarų Europos šalių gyvenimo lygis, galimybė gauti gerokai didesnes pajamas nei savo šalyse. Žmonių judėjimą supaprastina laisvas žmonių ir darbo jėgos judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių.
Pietų Azijos šalys
Indijos, Bangladešo, Pakistano, Šri Lankos gyventojai vyksta daugiausia į Persų įlankos šalis, taip pat į Jungtinę Karalystę – buvusią metropoliją. Žmonės emigruoja daugiausia dėl socialinių–ekonominių priežasčių. Dauguma žmonių, ypač į Persų įlankos šalis, emigruoja laikinai. Jų tikslas – per kelerius metus užsidirbti pinigų savam būstui, smulkiam verslui pradėti.
Metropolija
Valstybė, turinti užjūrio teritorijų.
Pietryčių Azijos šalys
Dauguma migrantų iš šio regiono šalių (Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Indonezija ir kt.) migracijos kryptimis renkasi Šiaurės Ameriką ir Australiją. Šių šalių diasporos jau nuo seno turi savo kvartalus JAV, Kanadoje. Australijos imigracijos politika labiau palanki Pietryčių Azijos regiono gyventojams nei europiečiams. Šio regiono šalių gyventojai dažniausiai yra vertinami kaip darbštūs, mažiau darbo ir gyvenimo sąlygoms reiklūs žmonės.
Diaspora
Svetur gyvenanti tautos grupė.
Šiaurės Afrika
Marokas, Alžyras, Tunisas yra buvusios Prancūzijos kolonijos, dėl to didžioji dalis šių šalių migrantų vyksta į Pietų Europą. Svarbiausios migracijos priežastys yra socialinės–ekonominės.
Pietryčių ir Pietvakarių Afrika
Dauguma šių regionų migrantų vyksta į stipriausią ekonomiškai žemyno valstybę – Pietų Afrikos Respubliką. Daugiausia vyksta vyrai, kurie įsidarbina naudingųjų iškasenų kasyklose, karjeruose.
Meksika, Vidurio Amerika ir Karibų salos
Didžioji dalis šio regiono migrantų vyksta į JAV. Juos vilioja aukštesnis pragyvenimo lygis, užtikrintas saugumas, plačiai išplitusi ispanų kalba.
Bolivija, Čilė, Paragvajus
Šių šalių gyventojai migruoja į Argentiną. Čilės gyventojai daugiau migruoja sezoniniams arba laikiniems darbams. Iš Bolivijos ir Paragvajaus žmones varo skurdas, darbo stygius, nesaugi aplinka.
Vakarų Europa
Tai didžiausias migrantų traukos regionas. Iki XX a. Europa buvo pagrindinis emigracijos židinys pasaulyje. Nuo XX a. vidurio į turtingesnes Vakarų ir Šiaurės Europos šalis pradėjo plūsti darbo migrantai iš silpnesnių valstybių. 1960–1990 m. daugiausia imigrantų atvyko iš Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos šalių, Turkijos ir Pietų Azijos. Po 1990 m., žlugus komunistiniams režimams Europoje, į Vakarų Europą plūstelėjo imigrantų iš Rytų Europos šalių (tarp jų ir iš Lietuvos). Kai kurios imigracijos šalys jau susiduria su sparčiai augančios imigracijos keliamomis problemomis.
JAV ir Kanada
Nuo XVIII a. tai vienas iš svarbiausių pasaulio migrantų traukos regionų. Beveik visi JAV ir Kanados gyventojai (išskyrus indėnus) yra imigrantų palikuonys ir dabartiniai imigrantai. Pastaraisiais dešimtmečiais pagrindinę JAV imigrantų dalį sudaro išeiviai iš Lotynų Amerikos (ypač iš Meksikos) ir Rytų Azijos (daugiausia kinai, filipiniečiai ir vietnamiečiai). Imigrantai iš Meksikos dažniausiai apsigyvena gretimose su Meksika valstijose (Teksase, Arizonoje), o rytų azijiečiai – Kalifornijoje.
Rusija
Pagrindinę dalį darbo imigrantų sudaro buvusių Sovietų Sąjungos respublikų gyventojai (ukrainiečiai, moldavai, tadžikai ir kt.). Subyrėjus SSSR, vyko intensyvi ir rusų repatriacija iš Vidurio Azijos, Kaukazo šalių.
Repatriacija
Piliečių grįžimas į tėvynę (tremtinių, belaisvių, išeivių).
Australija
Svarbi imigrantų šalis, kaip ir JAV ar Kanada. Dabar daugiausia į šalį vykstama iš Pietryčių Azijos šalių. Jų gyventojai australų tarpe laikomi darbščiais, santūriais. Australija iš imigracijos gauna daug naudos, nes imigrantai yra mažiau apmokami.
Persų įlankos regionas
Svarbiu migrantų traukos regionu tapo dėl milžiniškų naftos bei dujų telkinių įsisavinimo. Dykumų srityse išsidėsčiusioms Persų įlankos šalims naftos pramonei plėtoti, miestams statyti, infrastruktūrai kurti reikia labai daug pigios darbo jėgos, taip pat kvalifikuotų darbuotojų. Imigrantų dalis šiose šalyse itin didelė. Kai kuriose valstybėse (Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Katare) atvykėlių gerokai daugiau nei vietos gyventojų. Beveik visi imigrantai neturi šių šalių pilietybės. Daugiau nei pusę visų imigrantų sudaro nekvalifikuoti atvykėliai iš skurdžių Pietų ir Pietryčių Azijos valstybių (Indijos, Pakistano, Bangladešo, Filipinų). Jie dažniausiai atlieka pačius sunkiausius darbus ir uždirba mažiau nei arabai.
Savanoriška migracija
Migracija, kai žmonės savo noru keliasi į kitą vietą.
Tarpvalstybinė migracija
Gyventojų kėlimasis iš vienos valstybės į kitą.
Darbo migracija
Migracija, kurios pagrindinis tikslas susirasti darbą ir užsidirbti daugiau pinigų.
