Virš karštojo taško esančios plokštės dalis dėl didelio karščio lydosi, per plyšius plutoje pradeda veržtis magma, formuojasi povandeniniai ugnikalniai. Nemažai jų iškyla virš vandens paviršiaus ir sudaro vulkanines salas. Judant plokštei, ugnikalnis nuslenka nuo karštojo taško ir užgęsta, bet virš jo atsidūrusi kita litosferos plokštės dalis vėl lydosi, formuojasi naujas ugnikalnis. Jeigu karštasis taškas yra po greitai judančia vandenynine pluta, taip ilgainiui tokių plokščių paviršiuje nusidriekia ugnikalnių virtinės. Ryškiausias pavyzdys yra Havajų ugnikalnių virtinė, nutįsusi nuo Aleutų salyno iki Havajų salos. Seniausi ugnikalniai, užgesę, yra grandinės pradžioje. Artėjant link Havajų, ugnikalniai jaunėja, daug jų yra veikiantys.