Baro konfederacija
Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų karinė sąjunga, veikusi 1768–1772 m. Jos tikslas buvo kovoti prieš Rusijos įtaką ATR, jos statytinį karalių S. A. Poniatovskį, prieš kitatikių ir katalikų teisių sulyginimą. Konfederacija skelbėsi ginanti valstybinį savarankiškumą ir siekianti stiprinti ją reformomis. Konfederacijos steigėjai ir vadovai A. S. Krasinskis, M. J. Pacas, J. Potockis, K. S. Radvila tikėjosi visuotinio bajorų sukilimo ir Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Saksonijos paramos. Rusijos pajėgos sumušė konfederatus ir įvyko I-asis ATR padalijimas.
1772 m.
1772 m. pasirašyta Peterburgo konvencija – trišalė sutartis tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Rusija atsiplėšė arti šimto tūkstančių kv. km LDK žemių – Polocko, Vitebsko, Mstislavlio, Livonijos vaivadijas ir dalį Minsko vaivadijos. Prūsija ir Austrija pasidalijo dalį Lenkijos žemių. Prūsijai atiteko plačios Pamario (be Gdansko), Vakarų Prūsijos bei Varmijos teritorijos. Austrija prisijungė Mažosios Lenkijos žemes su Lvovo miestu. Karalius S. A. Poniatovskis bandė atkreipti Europos dėmesį į ATR žemių aneksiją, bet nesulaukė paramos. Spaudžiamas karinės jėgos ir korumpuotų didikų, 1773 metų Seimas patvirtino 1772 m. padalijimą. ATR neteko maždaug trečdalio teritorijos ir gyventojų.
Rusijos carienė Jekaterina II
Rusijos carienė Jekaterina II
Austrijos imperatorius Juozapas II
Austrijos imperatorius Juozapas II
Ketverių metų seimas
Targovicos konfederacija
ATR didikų karinė sąjunga buvo remiama Rusijos (1792–1793 m.). Jos tikslas likviduoti Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją. 1792 m. konfederatų ir Rusijos pajėgos sumušė Respublikos kariuomenę, užėmė sostines Vilnių ir Varšuvą. Okupuotoje teritorijoje valdžia atiteko konfederatams. Žymiausi jų lyderiai LDK kancleris A. M. Sapiega, vyskupas J. Kosakovskis ir jo brolis S. Kosakovskis, paskelbtas LDK lauko etmonu. Targovicos konfederacija atkūrė santvarką, buvusią Respublikoje iki 1788 m. Targovicos konfederacijos ir Rusijos kariuomenės įvedimo rezultatas – Respublikos II padalijimas (1793). Prieš įvestą režimą įvyko 1794 m. sukilimas, per kurį daugelis Targovicos konfederacijos veikėjų buvo pakarti.
1793 m.
1793 m. Peterburge pasirašyta konvencija dėl antrojo Respublikos padalijimo. Šiuo aktu Rusijai atiteko Minsko, Kijevo, Braclavo ir Podolės vaivadijos taip pat dalis Vilniaus, Naugarduko, Bresto ir Volynės vaivadijų (250 tūkst. kv. km.). Prūsija gavo vakarines Lenkijos žemes su Gdansku, Torune, Poznane (58 tūkst. kv. km). Po II padalijimo Respublikai liko tik 34% teritorijos, buvusios iki I padalijimo, ir 4 mln. gyventojų. Pagal su Rusija pasirašytą sutartį, be pastarosios leidimo ATR buvo uždrausta sudaryti sutartis su kitomis šalimis. Lenkijai palikta 10 tūkst., LDK – 5 tūkst. karių.
Rusijos carienė Jekaterina II
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II
1795 m.
1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del trečiojo ATR padalijimo. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (iš viso 120 tūkst. km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I pasaulinio karo. Prūsija prisijungė Užnemunę. Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją. Prūsijai taip pat atiteko nedidelė Naujosios Silezijos teritorija. Iš viso Prūsijai atiteko 55 tūkst. km² teritorija su 1 mln. gyventojų. Austrija gavo 47 tūkst. km² teritoriją su 1,2 mln. gyventojų bei Krokuvos ir Liublino miestais. 1795 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė ir antrą Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį ATR padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius. Prie konvencijos pridėtas S. A. Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas.
Rusijos carienė Jekaterina II
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II
Austrijos imperatorius Pranciškus II
