Vidinis branduolys
Vidinis branduolys, kurio spindulys 1270 km, manoma, sudarytas iš labai suslėgtų metalų: geležies ir nikelio. Temperatūra vidiniame branduolyje siekia 5000 °C ir daugiau, o medžiagų tankis 12–13 g/cm³.
Išorinis branduolys
Išorinis branduolys, kurio storis 2200 km, gaubia vidinį branduolį ir sudarytas iš skysto nikelio ir geležies. Temperatūra išoriniame branduolyje siekia 4000 °C ir daugiau, medžiagų tankis 10–12 g/cm³. Išorinį branduolį sudarančios medžiagos yra skystos arba klampios. Jame vyksta aktyvus konvekcinis masių judėjimas, dėl kurio (pagal kai kurias teorijas) atsiranda intensyvus magnetinis laukas. Jis apsaugo žemę nuo radioaktyviųjų kosminių spindulių.
Išorinis branduolys
Išorinis branduolys, kurio storis 2200 km, gaubia vidinį branduolį ir sudarytas iš skysto nikelio ir geležies. Temperatūra išoriniame branduolyje siekia 4000 °C ir daugiau, medžiagų tankis 10–12 g/cm³. Išorinį branduolį sudarančios medžiagos yra skystos arba klampios. Jame vyksta aktyvus konvekcinis masių judėjimas, dėl kurio (pagal kai kurias teorijas) atsiranda intensyvus magnetinis laukas. Jis apsaugo žemę nuo radioaktyviųjų kosminių spindulių.
Žemės pluta
Mūsų planetos viršutinė kietoji dalis. Temperatūra leidžiantis gilyn kas 100 m vidutiniškai pakyla apie 3 °C. Uolienų tankis – 2,8–3,5 g/cm³. Skiriami du Žemės plutos tipai: vandenyninė pluta, jos tankis didesnis ir ji sunkesnė už žemyninę plutą. Plutos storis po žemynais siekia 35 km gylį, o po vandenynais – tik 10 km. Žemynų ir vandenynų pluta tarsi milžiniški luitai plaukioja ant plastiškos mantijos storymės. Žemės plutos medžiagą sudaro daugiau kaip 100 cheminių elementų. Apie 87 % plutos masės sudaro deguonis, silicis, aliuminis ir geležis. Šie ir kiti ne taip paplitę elementai, jungdamiesi vieni su kitais, sudaro mineralų. Žemėje randama apie 4000 mineralų rūšių. Dėl aukštos temperatūros ir slėgio pokyčių jų sudėtis gali kisti. Iš vienos ar įvairių rūšių mineralų susidaro uolienos.
Vandenyninė pluta
Apima vandenyno guolį ir didelę dalį povandenyninio žemyno šlaito. Ji sudaryta iš dviejų sluoksnių: bazaltinio ir nuosėdinio.
Žemyninė pluta
Tai žemynų pagrindas, kuris baigiasi povandeniniame žemyno šlaite. Ji sudaryta iš trijų sluoksnių: bazaltinio, granitinio ir nuosėdinio.
Uolienos
Natūralūs gamtos dariniai, susidedantys iš vienodų ar įvairios sudėties mineralų. Uolienų sudėtis, struktūra ir slūgsojimo sąlygos priklauso nuo to, kokie geologiniai procesai jas formavo Žemės plutos viduje arba paviršiuje.
Žemės magnetinis laukas
Dėl išoriniame branduolyje vykstančio aktyvaus konvekcinio išsilydžiusių uolienų masių judėjimo aplink Žemę susidaranti magnetinė energija. Magnetinis laukas apsaugo Žemę nuo radioaktyviųjų kosminių spindulių.
Konvekcija
Šiltesnių skysčių ar dujų kilimas grimztant šaltesniems skysčiams ar dujoms.
Mantija
Sluoksnis Žemės sandaroje, kuris slūgso po Žemės pluta virš išorinio planetos branduolio.
Žemės vidinė sandara

Žemės sandara, uolienos ir mineralai

Per mūsų planetos ilgą 4,6 mlrd. metų gyvavimo laikotarpį susidarė keturi vidiniai Žemės sluoksniai: vidinis branduolys, išorinis branduolys, mantija ir Žemės pluta. Ant Žemės plutos mes gyvename, mantija savo galybę parodo žemės drebėjimų ar ugnikalnių išsiveržimų metu, o branduolys šiandieninei žmonijai yra nepasiekiamas.

Žemės pluta
Viršutinė mantija
Apatinė mantija
Išorinis branduolys
Vidinis branduolys
Litosfera
Žemyninė pluta
Vandenyninė pluta
Mohorovičičiaus paviršius
Astenosfera
Grįžti