Išsiveržimas
Iš Žemės gelmių į paviršių veržiasi išsilydžiusios uolienos – magma. Per plyšius Žemės plutoje arba ugnikalnius magma veržiasi lavos ir vulkaninių pelenų pavidalu.
Magma
Ugninga išsilydžiusi uolienų masė, susidariusi Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje.
Lydymasis
Įsiremiančių plokščių pakraščiuose uolienoms patekus arti magmos, dėl aukštos temperatūros jos išsilydo ir susidaro magma.
Atvėsimas
Kai magma atvėsta ir sukietėja, susiformuoja magminės uolienos.
Magminės uolienos
Uolienos, susidariusios iš auštančios ir besikristalizuojančios magmos.
Žemės pluta
Mūsų planetos viršutinė kietoji dalis. Temperatūra leidžiantis gilyn kas 100 m vidutiniškai pakyla apie 3 °C. Uolienų tankis – 2,8–3,5 g/cm3. Skiriami du Žemės plutos tipai: vandenyninė pluta, jos tankis didesnis ir ji sunkesnė už žemyninę plutą. Plutos storis po žemynais siekia 35 km gylį, o po vandenynais – tik 10 km. Žemynų ir vandenynų pluta tarsi milžiniški luitai plaukioja ant plastiškos mantijos storymės.
Žemės plutos medžiagą sudaro daugiau kaip 100 cheminių elementų. Apie 87 % plutos masės sudaro deguonis, silicis, aliuminis ir geležis. Šie ir kiti ne taip paplitę elementai, jungdamiesi vieni su kitais, sudaro minera.
Žemėje randama apie 4000 mineral rūšių. Dėl aukštos temperatūros ir slėgio pokyčių jų sudėtis gali kisti. Iš vienos ar įvairių rūšių mineral susidaro uolienos.
Intruzinės uolienos
Intruzinės uolienos susidaro magmai vėstant ir stingstant Žemės plutoje. Intruzinių uolienų struktūra yra stambiagrūdė, nes plutoje magma vėsta ir stingsta lėtai. Susidaro tokios uolienos kaip granitas, gabras, metalų rūdos ir kt.
Granitas
Gabras
Efuzinės uolienos
Efuzinės uolienos susidaro magmai išsiveržus lavos ar vulkaninių pelenų pavidalu ir sustingus Žemės paviršiuje. Efuzinių uolienų struktūra yra smulkiagrūdė, nes paviršiuje magma vėsta labai greitai, todėl dalelės nespėja kristalizuotis (bazaltas, obsidianas, pemza).
Lava
Magma, išsiveržusi į paviršių ir pakeitusi sudėtį. Ji praranda daug dujų ir vandens garų.
Bazaltas
Obsidianas
Pemza
Slėgimas ir aukšta temperatūra
Paviršiuje esančioms uolienoms patekus į gilesnius sluoksnius, jas pradeda slėgti viršuje esantys uolienų sluoksniai ir veikti aukšta Žemės gelmių temperatūra. Esant tokioms sąlygoms, uolienos metamorfizuojasi.
Metamorfinės uolienos
Žemės gelmėse, dėl slėgio ir aukštos temperatūros (metamorfizacijos), pasikeitus nuosėdinių ar magminių uolienų struktūrai, susidaro metamorfinės uolienos. Pavyzdžiui, iš granito susidaro gneisas, iš klinties – marmuras, iš smiltainio – kvarcitas.
Metamorfinės uolienos
Žemės gelmėse dėl aukštos temperatūros ir slėgio pasikeitusios nuosėdinės arba magminės uolienos.
Metamorfizmas
Procesas, kurio metu dėl aukštos temperatūros ir didelio slėgio pasikeičia uolienų mineralinė sudėtis ir struktūra.
Gneisas
Marmuras
Kvarcitas
Nuosėdinės uolienos
Nuosėdinės uolienos susidaro sausumoje arba vandens telkiniuose iš kitų suirusių uolienų, augalų ir gyvūnų liekanų, tirpstant vandenyje mineralams. Jos skirstomos į nuolaužines, chemines ir biogenines.
Nuolaužinės kilmės (nuotrupinės) uolienos
Nuolaužinės kilmės (nuotrupinės) uolienos susidaro iš yrančių, dūlėjančių uolienų, kurias tekantis vanduo, ledas, vėjas ar gravitacinė jėga perneša iš vienos vietos į kitą (smėlis, žvyras, smiltainis, molis).
Žvyras
Smiltainis
Molis
Cheminės kilmės uolienos
Cheminės kilmės uolienos susidaro iš vandens telkinyje ištirpusių ir ant jo dugno nusėdusių medžiagų (gipsas, anhidritas, kalio ir valgomoji druska).
Gipsas
Anhidritas
Biogeninės kilmės uolienos
Biogeninės kilmės uolienos susidaro iš augalų liekanų arba iš gyvūnų kūnų kietųjų dalių (nafta, akmens anglys, durpės).
Akmens anglys
Durpės
Dūlėjimas/erozija ir pernešimas Iškėlimas į paviršių
Vidinių Žemės jėgų iškeltas ar paviršiuje esančias uolienas pradeda veikti dūlėjimas ir erozija.
Dūlėjimas
Uolienų irimas dėl temperatūros svyravimo, oro, drėgmės ir gyvųjų organizmų poveikio.
Erozija
Uolienų bei dirvožemių irimas, veikiant vandeniui, ledynui arba vėjui.
Susicementavimas/akmenėjimas
Nuosėdos, veikiamos viršutinių sluoksnių, susicementuoja ir akmenėja – formuojasi nuosėdinės uolienos.
Akumuliacija
Purių mineralinių bei organinių medžiagų (nuosėdų, sąnašų) kaupimasis sausumoje arba vandens telkinių dugne.
Nuosėdinės uolienos
Uolienos, susidariusios iš nusėdusių ir susikaupusių jūros, ežero dugne organinių liekanų ar persiklosčiusių dūlėjimo ir ledynų veiklos produktų sausumos paviršiuje bei vandens baseine.
Suklostymas/slėgimas
Sutrupintos ir susmulkėjusios uolienos pernešamos į žemesnes vietas, kur vyksta akumuliacija.
Akumuliacija
Purių mineralinių bei organinių medžiagų (nuosėdų, sąnašų) kaupimasis sausumoje arba vandens telkinių dugne.
Nuosėdinės uolienos
Uoliena, susidariusi iš nusėdusių ir susikaupusių jūros, ežero dugne organinių liekanų ar persiklosčiusių dūlėjimo ir ledynų veiklos produktų sausumos paviršiuje bei vandens baseine.
Uolienų kaitos ciklas
Cikliškas procesas, kurio metu dėl dūlėjimo, temperatūros ir slėgio kaitos uolienos nuolat keičiasi. Nuosėdinė uoliena gali tapti metamorfine, metamorfinė – magmine, o magminė – nuosėdine.
Metamorfizmas
Procesas, kurio metu dėl aukštos temperatūros ir didelio slėgio pasikeičia uolienų mineralinė sudėtis ir struktūra.
