Ūkininkavimo būdą lemia gamtiniai, socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Ūkininkui renkantis ką auginti ir kokį ūkininkavimo būdą pasirinkti, apsisprendimą lemia ir asmeninė nuomonė, tradicijos, patirtis. Pasirenkant nevienodas ūkininkavimo formas, susidaro skirtingi žemės ūkio tipai. Jų paplitimo ribos yra sutartinės, nes vieno ūkio tipas pereina į kitą, o didesnėje teritorijoje galima rasti kelis ūkio tipus.
Ekstensyvusis žemės ūkis:
Nenašus ūkininkavimo būdas. Tokie ūkiai apima didelius žemės plotus, bet jiems įdirbti naudojamos mažos darbo ir kapitalo sąnaudos. Ekstensyvusis žemės ūkis yra pelningas,
jei ūkininkas turi daug žemės, daug investuoja į modernią techniką, trąšas ir naudoja mažai darbo rankų. Pavyzdžiui, modernūs avių ar galvijų ūkiai Australijoje. Besivystančiose
šalyse mažos darbo ir kapitalo sąnaudos, naudojami primityvūs darbo įrankiai, todėl derlius yra mažas, o žmonių gyvenimo lygis – labai žemas. Tokie ūkiai vyrauja tropiniuose miškuose
gyvenančių genčių plotuose.