Lietuvos žemės ūkio sektoriaus veiklą ir politiką lemia Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir mūsų šalies makroekonominė situacija. Po ekonominės krizės Lietuvos žemės ūkis greitai atsigavo, jau didėja gamybos produktyvumas. Pagal žemės ūkio naudmenas 1 gyventojui Lietuva yra ketvirta pasaulyje. Ūkinėje veikloje dalyvauja dvi didelės žemės ūkio grupės: ūkininkai ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Didėja šalyje įregistruotų ūkių skaičius, vien per 2012 m. antrąjį pusmetį įregistruota daugiau kaip tūkstantis ūkių. Dėl to mažėja vidutinis ūkių dydis, 2010 m. jis siekė apie 13,8 ha, o 2013 m. pradžioje – 9,6 ha. Stambiųjų ūkių (daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų) Lietuvoje yra apie 4000, t.y. 2 % visų ūkių, kurie dirba 42 % naudojamų žemės ūkio naudmenų. Darbo našumas stambiuose ūkiuose yra 3,5 karto didesnis nei vidutiniškai šalies žemės ūkyje. Daugėja sertifikuotų ekologinių ir inovatyviųjų ūkių. Lietuvos žemės ūkiui būdingas daugiafunkciškumas, nes jo tikslai yra ne tik pagaminti žemės ūkio produkciją, bet ir didinti kaimo žmonių užimtumą bei pajamas, užtikrinti maisto kokybę, palaikyti gyvulių gerovę bei prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Žemės ūkio sektoriuje susiduriama ir su įvairiomis problemomis: nebaigta žemės reforma, daug dirvonuojančių ir piktžolėmis apaugusių žemės plotų, kaime nėra susiformavusio pakankamo viduriniojo sluoksnio – stiprių šeimos ūkių, bloga kaimo demografinė, socialinė ir ekonominė būklė.