Kultūrų geografija
Pikeliai
Mažeikių rajono savivaldybės Pikelių kaime ūkininkai Aldona ir Virgilijus Riabovai ūkininkauja 9 ha ūkyje, laiko 430 bičių šeimų. Ūkis mažas, tačiau darbo su tiek bičių šeimų yra gerokai daugiau nei su keliasdešimt ar šimtų hektarų ūkiu. 2012 m. šis ūkis išrinktas „Metų ūkiu“ Mažeikių rajone.
Lybiškiai
Jurbarko rajono Lybiškių kaimo 28 metų ūkininkas Paulius Butkus dirba 860 ha žemės. Jaunasis ūkininkas verčiasi augalininkyste – augina javus. Ūkiui kurti ir modernizuoti ūkininkų Butkų šeima naudojasi Europos Sąjungos paramos fondais, nors pripažįsta, kad reikalingai technikai įsigyti investuoja ir nuosavas lėšas.
Kūlupėnai
Kūlupėnai, Kretingos rajonas. 23 metų Tomas Klapatauskas yra jaunas, aktyvus ūkininkas. 42 hektarus turintis ūkininkas verčiasi augalininkyste. 2012–iais labai gerai derėjo avižos – maždaug po penkias tonas iš hektaro. Šia kultūra jaunasis ūkininkas buvo užsėjęs apie 16 hektarų. Ne taip sėkmingai sekėsi su grikiais, kuriuos augino 24 hektarų plote. Derlingumas buvo geras, tačiau apie 20 tonų grikių supelijo, nes nukultus ūkininkas neturėjo kur džiovinti. Tačiau jaunasis ūkininkas trykšta optimizmu. Nors tėvų ir Tomo ūkiai atskiri, šeimos nariai dirba visus darbus bendrai.
Nupronys
Nupronių kaime (Onuškio sen., Trakų r.) dvidešimt metų ūkininkaujantis T. Dabašauskas jau skaičiuoja 76-uosius metus. Nepaisant amžiaus, ūkininkas stebina darbingumu, su trimis šeimos nariais puikiai tvarkosi ekologiniame ūkyje. Iširus kolūkiams, Dabašauskai pradėjo ūkininkauti nuo susigrąžintų 30 hektarų, šiuo metu turi 80 savų ir dar 40 hektarų nuomojasi. „Mažas plotas nieko neduoda, negali naudotis galingesne technika", – sako T. Dabašauskas. Ūkyje auginąs viską, ką augino tėvai: vištas, kalakutus, kiaules, karves. Vasarą 30 melžiamų karvių duoda iki 650 litrų pieno. Visą jį nuperka „Pieno žvaigždės“, o kadangi pienas ekologiškas – moka brangiau. Ūkininkas neturi problemų dėl ūkyje išaugintos produkcijos realizacijos – viską nuperka nuolatiniai pirkėjai iš sostinės.
Šėta
Kėdainių rajono Šėtos seniūnijoje ūkininkauja jaunasis ūkininkas Dainius Šlaustas. Iš tėvų paveldėtas augalininkystės ūkis, kuriame sėjami javai ir cukriniai runkeliai, apima bendrą 650 hektarų plotą. Ūkio priežiūrai ir darbui D. Šlaustas naudoja galingą techniką, ji įsigyta iš dalies finansuojant Europos Sąjungos paramos fondams.
Vaizdo siužetas
Kabeliai
Varėnos rajono Kabelių kaime 20 ha teritorijoje ūkininkauja 28 m. smulkusis ūkininkas Audrius Jokūbauskas. Sūrininku save vadinantis ūkininkas laiko 28 melžiamas ostfryzų veislės avis ir 3 karves. Ūkis mažas, kaip ir jį prižiūrinčių žmonių skaičius, todėl plečiasi pamažu. Iš gauto pieno gaminami sūriai parduodami įvairiuose vietose nuo Druskininkų iki Vilniaus.
Vaizdo siužetas
Šėta
Kėdainių rajono Šėtos miestelio apylinkėse jau trejus metus ūkininkauja 21-erių Donatas Samukėnas. Agronomiją studijuojantis ūkininkas kartu su tėvu dirba 220 ha, iš kurių turi savo 43 ha. Didžiąją ūkio dalį sudaro rapsai, kuriuos auginti paskatino šios kultūros pelningumas ir riziką įveikti padedantys pasėlių draudimai.
Vaizdo siužetas
Lietuvos žemės ūkio ypatumai

Žemės ūkis pasaulyje ir Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio sektoriaus veiklą ir politiką lemia Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir mūsų šalies makroekonominė situacija. Po ekonominės krizės Lietuvos žemės ūkis greitai atsigavo, jau didėja gamybos produktyvumas. Pagal žemės ūkio naudmenas 1 gyventojui Lietuva yra ketvirta pasaulyje. Ūkinėje veikloje dalyvauja dvi didelės žemės ūkio grupės: ūkininkai ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Didėja šalyje įregistruotų ūkių skaičius, vien per 2012 m. antrąjį pusmetį įregistruota daugiau kaip tūkstantis ūkių. Dėl to mažėja vidutinis ūkių dydis, 2010 m. jis siekė apie 13,8 ha, o 2013 m. pradžioje – 9,6 ha. Stambiųjų ūkių (daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų) Lietuvoje yra apie 4000, t.y. 2 % visų ūkių, kurie dirba 42 % naudojamų žemės ūkio naudmenų. Darbo našumas stambiuose ūkiuose yra 3,5 karto didesnis nei vidutiniškai šalies žemės ūkyje. Daugėja sertifikuotų ekologinių ir inovatyviųjų ūkių. Lietuvos žemės ūkiui būdingas daugiafunkciškumas, nes jo tikslai yra ne tik pagaminti žemės ūkio produkciją, bet ir didinti kaimo žmonių užimtumą bei pajamas, užtikrinti maisto kokybę, palaikyti gyvulių gerovę bei prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Žemės ūkio sektoriuje susiduriama ir su įvairiomis problemomis: nebaigta žemės reforma, daug dirvonuojančių ir piktžolėmis apaugusių žemės plotų, kaime nėra susiformavusio pakankamo viduriniojo sluoksnio – stiprių šeimos ūkių, bloga kaimo demografinė, socialinė ir ekonominė būklė.

Audrius Jokūbauskas
Dainius Šlaustas
Donatas Samukėnas
Grįžti