Druskingumas – vandenyje ištirpusių druskų kiekis, skaičiuojamas promilėmis (‰).

Eutrofikacija – ekosistemos kaita, kurią sukelia cheminių maisto medžiagų (tirpių azoto ir fosforo junginių) perteklius.

Fitoplanktonas – smulkūs organizmai – dumbliai, kurie plūduriuoja atviruose vandenyse netoli vandens paviršiaus.

Glintas – skardingas krantų tipas, būdingas Estijos šiaurinei pakrantei.

Invazinė rūšis – faunos rūšis, sparčiai plintanti už savo natūralaus arealo ribų ir daranti žalą vietinėms ekosistemoms.

Izostazinis judėjimas – vertikalus Žemės plutos blokų judėjimas.

Lagūna – negili jūros dalis, kurią nuo jūros skiria nerija.

Nerija – bangų ir pakrantės srovių suformuota žema ir siaura sąnašinė sausumos juosta iš smėlio arba gargždo, žvirgždo.

Parabolinė kopa – pjautuvo ar pasagos pavidalo smėlio kopa su ilgais ir beveik lygiagrečiais dviem ragais, atsuktais prieš smėlį nešusio vėjo vyravusią kryptį.