Upės smarkiai keičia reljefą. Jos vanduo teka žemės paviršiumi į žemesnes vietas, ardo uolienas, perneša ir suklosto įvairaus dydžio grunto daleles. Upės veiklą sudaro trys svarbiausi etapai: erozija, pernešimas, suklostymas (akumuliacija). Upės veikla priklauso nuo jos kilmės, amžiaus, reljefo, grunto pobūdžio, vandens tėkmės greičio ir kiekio upėje, klimato sąlygų. Kiekvienos upės vagoje skiriamas aukštupys, vidurupis ir žemupys. Šiose atkarpose upė savaip formuoja kraštovaizdį ir keičia reljefą.
Aukštupyje intensyvesnė dugninė erozija. Upės vanduo ardo dugną, perneša, zulina ir pakeliui klosto gana stambius daiktus, uolų nuolaužas, akmenis. Pasitaikius kietų uolienų, akmeningame upės dugne susiformuoja slenksčiai. Tuose upės ruožuose, kur atsidengia erozijai atsparios uolienos, susiformuoja kriokliai. Viduryje upės nuolydis sumažėja, mažiau ardo dugną. Upė labiau vingiuoja, smarkiau ardo krantus. Žemupyje lėtai tekantis vanduo nepajėgia pakelti sunkesnių daiktų, tik smėlį, dumblą. Dėl lėtos tėkmės sąnašos klostosi dugne, vyksta akumuliacijos procesas.