Žemės trauka yra nematoma jėga, turinti lemiamą reikšmę daugeliui geologinių procesų mūsų planetoje. Sunkio veikiami uolienų dūlėsiai juda iš aukštesnių vietų į žemesnes. Šis procesas itin intensyvus kalnuose. Su gravitacine jėga susiję pavojingi reiškiniai: nuošliaužos, lavinos. Uolienų slinkimo šlaitu žemyn tiesioginė priežastis dažnai būna vanduo. Jo sukaupusios uolienos šlaite pasidaro sunkios, neišlaiko svorio ir pradeda slinkti.
Kalnų šlaituose, kur paviršiuje atsidengia kietosios uolienos, dėl dūlėjimo jos pamažu trupa. Įvairaus dydžio nuolaužos, veikiamos sunkio jėgos, nubyra į šlaito papėdę ir sudaro kūgiškos formos nuobirynus.
Dirvožemio, akmenų arba purvo srautų staigus atitrūkimas nuo statesnių kalvų, kalnų, upių, pajūrio šlaitų vadinamas nuošliauža. Jos gali būti labai pavojingos: sugriauti namus, išardyti kelius, sugadinti komunikacijos įrenginius. Didžiausią pavojų nuošliaužos kelia kalnuotose vietose. Nuošliaužas gali sukelti neapdairi žmonių veikla: miškų kirtimas šlaituose, kelių tiesimas, ūkininkavimas, namų statymas.
Sniego, ledo, purvo, uolienų masės ar jų mišinio griūtis arba slinktis kalno šlaitu žemyn vadinama lavina. Ją gali sukelti susikaupęs didelis medžiagos kiekis, kuris praranda stabilumą dėl svorio. Lavinos priežastimi taip pat gali tapti žemės drebėjimas, smarkus vėjas, šauksmas, šūvis. Slinkdamos lavinos ardo šlaitus, verčia medžius, užtveria kelius. Lavinoms sulaikyti statomos specialios užtvaros, sienelės. Tokių įrenginių daug kalnų slidinėjimo kurortuose.