Po storesniu ar plonesniu dirvožemio sluoksniu slūgsančios magminės, metamorfinės arba nuosėdinės uolienos ilgainiui gali atsidurti Žemės paviršiuje. Čia jos kaipmat patiria išorinių jėgų poveikį. Dūlėjimas – vienas iš intensyviausių Žemės paviršių keičiančių išorinių procesų. Priklausomai nuo gamtos sąlygų, jis gali būti greitas arba lėtas. Dėl dūlėjimo skeldėja ir trupa uolienos, žemėja kalnai, formuojasi dirvožemiai. Dūlėjimo sparta priklauso nuo uolienų kietumo, jų irimo pobūdžio, klimato sąlygų, reljefo. Skiriami trys dūlėjimo tipai: fizinis, cheminis ir biologinis. Dažnai dūlėjimas būna visų trijų tipų.