Žemupyje upė vandeninga, nuolydis mažiausias, o upės srovė dažniausiai teka plačia vaga tarp žemų krantų. Lėtai tekantis vanduo nepajėgia pakelti sunkesnių nešmenų, tad atsineštą smėlį, dumblą suklosto dugne. Žemupyje kai kurios upės prieš įtekėdamos į kitą vandens telkinį (į kitą upę, ežerą, jūrą ar vandenyną) suformuoja deltą arba estuariją.

Delta – upės žiočių tipas, susiformuojantis žemumoje upei nusodinant nešamas medžiagas. Iš smulkių dalelių susidaro salos, todėl upės vaga skaidosi į atšakas ir protakas. Dažniausiai delta būna trikampio formos, truputį įsiterpia į jūrą. Didžiausias deltas turi Nilas, Gangas su Bramaputra, Amazonė, Lena. Upių deltose susidaro labai derlingi dirvožemiai, todėl palankaus klimato srityse tai yra svarbios žemdirbystės sritys.

Estuarija – piltuvo formos žiočių tipas. Yra upių, kurios žiotyse labai išplatėja. Upės vaga darosi panaši į siaurą, gilią jūros įlanką, kurioje susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo. Estuarija susidaro grimztant krantui ir vandeniui užliejant upės slėnį. Tokias žiotis turi upės, kurių sąnašas nuolat plauna ne tik upės vandens srautas, bet ir potvynių ar atoslūgių srovės. Didžiausia Žemėje yra La Platos estuarija, kurią formuoja susiliejusios Paranos ir Urugvajaus upės, estuarijas turi Obė, Jenisejus, Šv. Lauryno upės.