Ekonomiškai stiprių šalių pramonę stengiamasi orientuoti į aukštą pridedamąją vertę kuriančias veiklas. Aukštųjų technologijų pramonė nėra imli (energijai, žaliavoms, kapitalui, moksliniams tyrimams) ir pasižymi didžiausiu (gamybos apimtimis, rizika, produktyvumu, nuostolingumu). Kadangi Lietuva neturi gausių (žemės ūkio išteklių, klimatinių išteklių, vandens išteklių, gamtos išteklių), o žemų ir vidutinių kainų segmente jau dabar pasaulyje vyrauja (Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos, Australijos) gamintojų produkcija, pažangios technologijos – galimybė efektyviniti šalies ūkį.