Sąvokos
Lietuvos pramonė |
Agroverslas – šalies ūkio šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą.
Bendroji pridėtinė vertė – per tam tikrą laiką sukurtų prekių bei paslaugų ir sunaudotų žaliavų, medžiagų bei paslaugų verčių skirtumas.
Biotechnologija – tai integruotas gamtos ir technikos mokslų taikymas, kai, naudojant organizmus, ląsteles ar jų dalis yra kuriami naudingi produktai ir paslaugos.
Debesų kompiuterija – pažangus IT paslaugų teikimo būdas, kai naudotojui nereikia IT infrastruktūros, o reikalingos IT paslaugos įsigyjamos iš išorės.
Gamybos sąnaudos – ištekliai, kurie sunaudojami gamybos procese ar perdirbime į naudingus produktus bei paslaugas.
Informacinės technologijos – veiklos sritis, apimanti kompiuterinių informacinių sistemų kūrimą, priežiūrą, pardavimą ir mokslinius tyrimus.
Infrastruktūra – įvairias veiklos sritis (ūkį ir gyventojus) aptarnaujančių objektų kompleksas.
Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje vyriausybė įstatymais nustato ypatingas ekonomines ir teisines ūkio subjektų funkcionavimo sąlygas.
Pramonė – gamybos sfera, apimanti žaliavų perdirbimą, medžiagų ir pusgaminių kitoms pramonės įmonėms gamybą bei galutinės produkcijos gamybą.
Pramonės išdėstymo veiksniai – tai veiksniai, nuo kurių priklauso pramonės įmonės kūrimosi vietos parinkimas.