Sąvokos

Lietuvos pramonė

Agroverslas – šalies ūkio šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą.

Bendroji pridėtinė vertė – per tam tikrą laiką sukurtų prekių bei paslaugų ir sunaudotų žaliavų, medžiagų bei paslaugų verčių skirtumas.

Biotechnologija – tai integruotas gamtos ir technikos mokslų taikymas, kai, naudojant organizmus, ląsteles ar jų dalis yra kuriami naudingi produktai ir paslaugos.

Debesų kompiuterija – pažangus IT paslaugų teikimo būdas, kai naudotojui nereikia IT infrastruktūros, o reikalingos IT paslaugos įsigyjamos iš išorės.

Gamybos sąnaudos – ištekliai, kurie sunaudojami gamybos procese ar perdirbime į naudingus produktus bei paslaugas.

Informacinės technologijos – veiklos sritis, apimanti kompiuterinių informacinių sistemų kūrimą, priežiūrą, pardavimą ir mokslinius tyrimus.

Infrastruktūra – įvairias veiklos sritis (ūkį ir gyventojus) aptarnaujančių objektų kompleksas.

Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje vyriausybė įstatymais nustato ypatingas ekonomines ir teisines ūkio subjektų funkcionavimo sąlygas.

Pramonė – gamybos sfera, apimanti žaliavų perdirbimą, medžiagų ir pusgaminių kitoms pramonės įmonėms gamybą bei galutinės produkcijos gamybą.

Pramonės išdėstymo veiksniai – tai veiksniai, nuo kurių priklauso pramonės įmonės kūrimosi vietos parinkimas.

Grįžti