Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,972 mln. žmonių. Nuo Nepriklausomybės atgavimo gyventojų skaičius sumažėjo 720 tūkst. (20 %). Gyventojų skaičius katastrofiškai mažėja dėl neigiamo gyventojų prieaugio ir emigracijos. Sparčiai sumažėjęs gimstamumas ir lėtai augantis mirtingumas negarantuoja natūralios kartų kaitos, todėl gyventojų skaičius mažėja. Šias tendencijas stiprina per visą Nepriklausomybės laikotarpį nuolat augusi emigracija.

1950:

Sumažėjęs gyventojų skaičius Lietuvoje buvo karų ir okupacijų padarinys. Per karą vokiečių okupacinė valdžia vykdė žydų genocidą, karo pabaigoje dalis gyventojų pasitraukė į Vakarus, o okupavusi Lietuvą Sovietų Sąjunga pradėjo masines gyventojų represijas. Nors pokariu labai išaugo gimstamumas, tačiau Lietuva šiuo laikotarpiu neteko daugiau kaip pusės milijono gyventojų, todėl gyventojų skaičius augo lėtai.

1965:

Sovietmečiu gyventojų skaičius šalyje augo. Per penkerius metus (1960–1965) gyventojų skaičius padidėjo beveik 200 tūkst. Sparčiai mažėjantis mirtingumas, pamažu augantis gimstamumas lėmė akivaizdų žmonių gausėjimą. Šiuo laikotarpiu šeimas kūrė ir gimdyti pradėjo pokario karta. Gyventojų skaičiaus didėjimui įtakos turėjo ir organizuota imigracija iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų.

1985:

Nors gyventojų gimstamumas ir natūralus prieaugis pradėjo mažėti, bet gyventojų skaičius augo ir toliau. Augimą užtikrino vis didėjantis gyventojų atvykimas į Lietuvą, nes Lietuvoje buvo geresnės gyvenimo sąlygos, o atvykę žmonės prisidėjo prie miestų augimo ir pramonės plėtojimo. Sovietmečiu emigracija į užsienį buvo negalima, todėl išvykstančiųjų buvo labai mažai.

1991:

1991 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių, tai didžiausias užfiksuotas gyventojų skaičius mūsų šalyje. Atkūrus nepriklausomybę, šalies gyventojų skaičius pradėjo mažėti. Tokio proceso priežastys: sovietų armijos karių ir jų artimųjų pasitraukimas iš Lietuvos, akivaizdžiai sumažėjęs gimstamumas, prasidėjusi emigracija.

2000:

Gyventojų skaičius nuo 1992 m. pradėjo mažėti ir toliau mažėja. Per pastaruosius penkerius metus žmonių šalyje sumažėjo 130 tūkst. Dėl blogėjančios ekonominės padėties, nedarbo, gyvenamojo būsto problemų, mažų atlyginimų mažėja ir gimstamumas. Didėjant mirtingumui didėja neigiamas gyventojų prieaugis. Ir toliau didėja emigracijos tendencijos, tarp išvykusiųjų vyrauja jaunimas.

2013:

Tai metai, kai Lietuvoje gyventojų skaičius nebesiekė 3 milijonų. Nors stabilizavosi gimstamumas ir mirtingumas, bet gyventojų prieaugis išliko neigiamas. Toliau išlieka dideli emigracijos mastai. Pagrindinės emigracijos priežastys: geresnis darbas, studijos, geresnės socialinės garantijos. Tokie gyventojų skaičiaus kaitos rodikliai kelia nemažai demografinių problemų: mažėja darbingo amžiaus žmonių, mažėja santuokų, gyventojai sensta.