Prancūzija
Prancūzija neturi pakankamai iškastinio kuro, tačiau turimi urano ištekliai leido sukurti branduolinę energetiką. Dabar didesnę dalį urano atsiveža ir branduolinėse jėgainėse pagamina 76 % šalies energijos poreikio. Šalis pirmauja pasaulyje pagal pagaminamos branduolinės energijos kiekį.
Slovakija
Slovakija branduolinėse jėgainėse pagamina 53 % energijos ir sumažina priklausomybę nuo išteklių importo. Šiluminėse jėgainėse pagaminama beveik ketvirtadalis energijos iš nedidelių kiekių vietinių ir importuojamų išteklių. Likusi dalis gaunama iš hidroelektrinių ir atsinaujinančių šaltinių.
Šveicarija
Šveicarija neturi iškastinio kuro, o nuotolis nuo jūrų kelių sunkina jų atsivežimą, todėl pagrindiniai energetikos sektoriai yra branduolinė energetika ir hidroenergija. Atitinkamai jose pagaminama 40 % ir 55 % energijos.
Ukraina
Nors Ukraina turi iškastinio kuro, jų kiekiai nėra tokie dideli, o energijos sunaudojama daug. Todėl šalia šiluminės energetikos, kuri pagamina 45 % energijos, plėtojama branduolinė energetika. Pastarajai tenka 48 % pagamintos energijos kiekio.
Belgija
Belgija neturi iškastinio kuro, bet iš importuojamų žaliavų šiluminėse elektrinėse pagaminama 41 % energijos. Norint sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, plėtojama branduolinė energetika. Atominėse elektrinėse pagaminama 51 % energijos.
Lietuva
Iki 2010 metų Lietuva buvo branduolinė valstybė ir pirmavo pasaulyje pagal atominėje elektrinėje pagaminamą energiją (82 %). Stojant į Europos Sąjungą buvo susiderėta, kad Lietuva sustabdo reaktorių veiklą ir uždaro Ignalinos atominę elektrinę. Dabar 88 % energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, todėl išaugo Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų žaliavų.
Atominė energetika

Energetika

Branduolinė energetika – ilgalaikė, produktyvi ir sąlygiškai nebrangi energijos rūšis. Palyginti su iškastiniu kuru, urano sunaudojama labai mažai, todėl pagal energetinę vertę jo ištekliai žymiai didesni, o gabenimas – pigesnis ir lengvesnis. Branduolinė energetika plėtojama 33 pasaulio šalyse, jose pagaminama apie 14 % visos energijos. Šią energijos rūšį plėtoja šalys, kurios neturi pakankamai iškastinio kuro arba sunaudoja daug energijos. Per 2011 m. žemės drebėjimo sukeltą cunamį Japonijoje įvyko avarija Fukušimos AE. Po šios technogeninės avarijos planus atsisakyti branduolinės energetikos išreiškė Vokietija, Šveicarija, Japonija, tačiau branduolinę energetiką toliau naudoja ir plečia Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija, JAV, Kinija ir kitos valstybės. Privalumai: mažos kuro sąnaudos, patogu transportuoti, pigesnė nei šiluminėse elektrinėse pagaminama energija, mažos eksploatavimo išlaidos. Trūkumai: nėra visiškai saugios, o avarijos gali turėti katastrofiškų padarinių, didelės pradinės investicijos, problemiškas radioaktyvių atliekų transportavimas ir ilgalaikis saugojimas.

Grįžti