Prieš 200 metų tik 3 % žmonijos gyveno miestuose. Prasidėjus pramonės perversmui, Europoje, o vėliau ir kituose pasaulio regionuose, didėjant darbo jėgos poreikiui fabrikuose, kylant gyvenimo lygiui, prasidėjo aktyvi gyventojų migracija iš kaimo į miestą ir spartus miestų didėjimas. XX a. viduryje miestuose jau gyveno ketvirtadalis, o nuo 2007 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Šis visuotinis (globalus) reiškinys, pasireiškiantis miestų gyventojų dalies didėjimu ir miestiško gyvenimo būdo plitimu, vadinamas urbanizacija (miestėjimu).
Įvairiose pasaulio šalyse urbanizacijos lygis labai skiriasi. Pagal šį rodiklį šalis galima suskirstyti į tris grupes:

• aukštos urbanizacijos šalys – urbanizacijos lygis didesnis nei 70 %;
• vidutinės urbanizacijos šalys – urbanizacijos lygis 40–70 %;
• žemos urbanizacijos šalys – urbanizacijos lygis mažesnis nei 40 %.