Dauguma rudžemių – priemoliai, susidarę rausvai rudame moreniniame priemolyje. Savybės: rusvo atspalvio (ypač B horizontas), gausu humuso, mažai rūgštūs. Tai derlingiausias Lietuvos dirvožemis, paplitęs Vidurio Lietuvos žemumoje.

Salpžemiai (aliuviniai dirvožemiai) formuojasi upių salpose ir deltose, kur kiekvieno potvynio metu suklostomos upės sąnašos (derlingas dumblas). Savybės: tamsiai ruda spalva, sluoksniuotumas, pakankamai drėgmės, intensyvus atsinaujinimas. Tai gana derlingas dirvožemis, paplitęs upių slėniuose ir deltose. Daugiausia jų Nemuno, Nėries, Nevėžio ir kitų upių salpose.

Smėlžemiai susidarė iš smėlingos dirvodarinės uolienos. Savybės: balkšvos spalvos, neturi arba yra itin plonas humuso sluoksnis (A₁ horizontas), rūgštus. Dėl greito humuso išplovimo, tai bene skurdžiausias dirvožemis. Paplitęs daugiausia Lietuvos pietryčiuose, ledyno tirpsmo srautų nuogulose, pajūryje.

Susidarę iš priemolingų nuogulų. Savybės: ryškūs išplovimo ir įplovimo sluoksniai, vidutiniškai rūgštūs, grumstiški. Tai vienas iš būdingiausių Lietuvos gamtinėmis sąlygomis dirvožemių, paplitęs aukštumų pakraščiuose, plynaukštėse bei kai kur žemumose.

Balkšvažemiai susidarė spygliuočių ir mišrių miškų priemoliuose ir moliuose. Savybės: mažas humuso kiekis, ryškus išplovimo ir įplovimo sluoksniai, didelis viršutinės dalies rūgštingumas. Tai vienas iš labiausiai paplitusių Lietuvos aukštumų dirvožemių. Balkšvažemis užima apie 20,4 % Lietuvos dirvožemių dangos.