Karstas Lietuvoje

Jaronio duobė – Biržų rajone esanti smegduobė, susidariusi prieš daugiau kaip 60 metų. Įkritusioms uolienoms užkimšus požeminius latakus, duobėje kaupiasi kritulių vanduo. Šiuo metu čia telkšo ežerėlis.

Karvės ola – giliausia ir labiausiai ištirta smegduobė, esanti netoli Karajimiškių kaimo Biržų rajone. 12,6 m gylio smegduobės dugne yra atvira ertmė su trimis atsišakojimais. Smegduobės šonuose galima pamatyti devono laikotarpio uolienas: gipsą, mergelį, dolomitą.

Bulgarijos Rodopų kalnuose esanti Trigrado upė išgremžė 110 metrų ilgio, 40 metrų pločio ir 35 metrų aukščio olą – Velnio gerklės olą.

Lapės ola – 10 m gylio ir 17 m skersmens smegduobė, pavadinimą gavusi nuo joje urvus išsiraususių lapių. Ši smegduobė įdomi tuo, kad joje galima pamatyti suvirtusių dolomitinių luitų.

Geologų duobė – smegduobė, įgriuvusi 2003 m. netoli garsiosios Karvės olos.

Kirkilų ežerynas susiformavo susijungus kelioms dešimtims smegduobių. Kadangi smegduobės yra įsmukusios žemiau gruntinio vandens lygio, todėl virto smulkiais ežerėliais. Didžiausiais Kirkilų ežeryne – Ilgasis ežerėlis, jis apima 3,9 ha plotą ir jungia 30 karstinių įgriuvų.

Žalsvasis šaltinis – giliausias urvas Lietuvoje, gylis siekia 20 metrų. Iš Lėvens upės šlaite susiformavusios smegduobės veržiasi šaltinis. Šio šaltinio vanduo labai skaidrus, bet teka su žalsvo atspalvio nuosėdomis, todėl įgauna žalsvą atspalvį.

Smardonės šaltinis – karstinės kilmės versmė, susidariusi įgriuvus smegduobei. Šaltinio vanduo kartokas gerti, turi silpną sieros vandenilio dujų, papuvusio kiaušinio kvapą. Atidarius Likėnų gydyklas, iš pradžių vanduo mineralinio vandens vonioms buvo semiamas iš šio šaltinio.