Geografinė padėtis:

Pietų Azijos regionas yra Indostano pusiasalyje. Iš trijų pusių jį skalauja Indijos vandenynas, o iš šiaurės Himalajų kalnais atskiriamas nuo Tibeto plokščiakalnio.

Gamta:

Pietų Azija pasižymi labai įvairia gamta ir reljefu. Iš Himalajų kalnų ledynų išteka dvi didžiausios ir svarbiausios regiono upės – Indas ir Gangas. Plačios ir derlingos šių upių žemumos ypač tinka žemdirbystei, čia itin didelis gyventojų tankumas. Didesnę Indostano paviršiaus dalį užima Dekano plokščiakalnis, kuris vietomis iškyla į 2 km aukštį. Šiaurinėje dalyje stūkso aukščiausi žemėje – Himalajų kalnai. Pietų Azijos regione vyrauja musoninis klimatas. Dėl atmosferos slėgių skirtumo ir jų sezoninės kaitos, musoniniai vėjai veikia nevienodai. Vasarą jie atneša ilgai trunkančių liūčių, per kurias kyla daug potvynių. Ypač kenčia Bangladešas. Na, o žiemą šie vėjai lemia sausąjį laikotarpį, kai kritulių beveik nėra, trūksta drėgmės, daug kur įsivyrauja sausros.

Gyventojai:

Dauguma Pietų Azijos gyventojų – induistai. Indijos kaimuose dar įsigalėjusi kastų sistema. Pakistanas ir Bangladešas – musulmoniškos valstybės. Demografinėmis sąlygomis išskirtinė yra Indija. Čia gyvena daugiau kaip 1,2 mlrd. gyventojų, ir skaičius sparčiai didėja. Regionui būdingas itin didelis gyventojų tankumas bei didelė etninė įvairovė, gyvena šimtai įvairaus dydžio tautų.

Ekonomika:

Ekonominiu požiūriu regionas yra skurdžiausias visoje Azijoje. Šalyse dideli vidiniai kontrastai. Didžioji dalis gyventojų vis dar verčiasi žemės ūkiu, daug kur vyrauja skurdas. Tačiau gausu naudingųjų iškasenų. Indija turi ketvirtadalį pasaulio akmens anglies atsargų, daug chromo, aliuminio, geležies. Šri Lankoje iškasama daug brangakmenių.