Demografinė gyventojų raida ir sudėtis
I pakopa
Tradicinė kartų kaita. Tai didelio gimstamumo ir didelio mirtingumo, nedidelio arba neigiamo natūraliojo prieaugio pakopa. Didelio gimstamumo priežastys: nėra šeimos planavimo, didelis vaikų mirtingumas, žemas medicinos lygis, dėl ko vyrauja ligos ir epidemijos. Dabartiniu metu pirmosios pakopos demografiniai procesai būdingi tik atogrąžų miškų gentims.

Atogrąžų miškų gentys išplitusios daugiausia Brazilijoje Amazonės miškuose, Indonezijos Kalimantano ir Naujosios Gvinėjos miškuose. Ir gimstamumo, ir mirtingumo rodikliai siekia daugiau kaip 40 ‰, todėl gyventojų skaičius nežymiai svyruoja, bet nedidėja. Trumpa vidutinė gyvenimo trukmė.
Natūralusis prieaugis
Gimstamumo ir mirtingumo skirtumas.
II pakopa
Demografinio sprogimo pakopa. Didelio gimstamumo, mažėjančio mirtingumo ir didelio natūraliojo gyventojų prieaugio pakopa. Didelis gimstamumas yra dėl to, kad nėra šeimos planavimo, vaikai reikalingi kaip darbo jėga, religija skatina turėti daug vaikų. Gerėjant gyvenimo sąlygoms lengviau apsirūpinti maistu, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl gyventojų skaičius sparčiai auga. Šioje pakopoje yra daugelis ekonomiškai atsiliekančių šalių: Afganistanas, Somalis, Nigeris.

Malyje gimstamumas siekia 46 ‰, o mirtingumas 13,6 ‰. Šalies natūralusis gyventojų prieaugis yra 32,4 ‰. Ankstyvos vedybos, mažas moterų raštingumas, žinių stoka apie šeimos planavimą (kontraceptikus vartoja tik 8 % moterų) lemia didelį gimstamumą. Moterų vaisingumo koeficientas 2013 metais buvo antras pasaulyje ir siekė 6,3 vaiko 1 moteriai, tačiau išlieka didelis kūdikių mirtingumas – 106 ‰.
Demografinis sprogimas
Spartus gyventojų gausėjimas XX amžiaus antroje pusėje.
Vaisingumo koeficientas
Vidutinis vaikų skaičius, kurį moteris pagimdo per visą gyvenimą.
III pakopa
Gyventojų senėjimo pakopa. Šioje pakopoje mirtingumas ir gimstamumas mažėja. Gimstamumas mažėja žymiai didesniais tempais, o mirtingumas toliau lėtai mažėja. Tokius pokyčius lemia medicinos pažanga, geresnė mityba, geresnės gyvenimo sąlygos. Natūralusis gyventojų prieaugis lėtai didėja. Ilgėjant gyvenimo trukmei, vis daugiau atsiranda senyvo amžiaus žmonių. Šios pakopos procesai vyksta Indijoje, Brazilijoje, Egipte.

Kinijoje 2013 metais gimstamumas buvo 12 ‰, o mirtingumas – 7 ‰. Esant natūraliajam prieaugiui 4 ‰, gyventojų skaičius pamažu auga. Tačiau Kinijoje vykdoma vieno vaiko politika pasiekė, kad moterų vaisingumo koeficientas yra tik 1,5 vaiko 1 moteriai.
IV pakopa
Šiuolaikinė kartų kaita. Tai mažo gimstamumo ir mirtingumo pakopa. Natūralusis gyventojų prieaugis yra stabilus arba nedidelis ir priklauso nuo šalies ekonominės situacijos. Ši pakopa būdinga ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, kur aukštas moterų išsilavinimas, daug dėmesio skiriama darbui ir visuomeninei veiklai. Aukštas medicinos lygis, gera mityba užtikrina ilgą gyvenimo trukmę. Šie demografiniai procesai vyksta Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Švedijoje, JAV.

Prancūzijoje natūralusis gyventojų prieaugis 3 ‰, nes gimstamumas yra 12 ‰, o mirtingumas 9 ‰. Toks natūralusis prieaugis užtikrina kartų kaitą. Moterų išsilavinimas, aktyvi visuomeninė veikla, šeimos planavimas, vėlyvos santuokos lemia nedidelius gimstamumo rodiklius. Moterų vaisingumo koeficientas yra tik 2,1 vaikas 1 moteriai. Dėl gerai išvystytos medicinos, kūdikių mirtingumas yra tik 3,3 ‰, o gyvenimo trukmė siekia 82 metus.
V pakopa
Depopuliacijos pakopa. Šiai pakopai būdingas labai mažas gimstamumas ir mažas mirtingumas. Dėl labai mažo gimstamumo susidaro neigiamas natūralusis prieaugis ir gyventojų skaičius lėtai mažėja. Mažą mirtingumą garantuoja aukštas medicinos lygis ir visavertė mityba, geros gyvenimo sąlygos. Labai mažas gimstamumas yra dėl nestabilios ekonominės situacijos, mažų gyventojų pajamų, brangaus vaikų išlaikymo. Šios pakopos procesai vyksta Vokietijoje, Japonijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje.

Latvijoje gyventojų skaičius mažėja, nes natūralusis gyventojų prieaugis yra – 3,6 ‰ (gimstamumas 10 ‰, mirtingumas 13,6 ‰). Nepastovi ekonominė padėtis negarantuoja stabilaus šeimos materialinio pagrindo, dėl aukštų kainų brangus vaikų išlaikymas, todėl moterų vaisingumo koeficientas yra tik 1,3 vaiko 1 moteriai.
Depopuliacija
Gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Demografinė raida

Demografinė gyventojų raida ir sudėtis

Demografiniai rodikliai ilgainiui dėsningai kinta. Remiantis daugiamečiais didžiulę socialinę pažangą pasiekusių šalių demografiniais rodikliais, daroma išvada, kad kiekviena šalis laikui bėgant praeina tam tikras demografines pakopas. Tai vadinama demografine raida, kurią vaizdžiai iliustruoja modelis. Jame skiriamos penkios demografinės pakopos, kurioms būdingi tam tikri gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai. Nuo valstybės socialinio lygio priklauso, kurią demografinę pakopą ji gali atitikti.

I pakopa
II pakopa
III pakopa
IV pakopa
V pakopa
Grįžti