Nors senieji Mesopotamijos gyventojai garsėjo dideliais kultūros ir civilizacijos pasiekimais, jų žinios apie geografinę aplinką buvo labai nenuoseklios, persipynusios su padavimais ir religiniais aprašymais. Gilgamešo epas ir Sargono Didžiojo žygių aprašymai liudija, kad XXIII–XXII a. pr. Kr. seniesiems Mesopotamijos gyventojams supančio pasaulio pažinimas buvo susijęs su karo žygiais ir prekyba. Mesopotamijoje buvo išvystyta puodininkystė, metalurgija, akmens raižymas, audimas, laivų statyba ir kt. Tačiau daugeliui vertingų gaminių pagaminti buvo reikalinga įvairi žaliava, kurios Mesopotamijoje buvo mažai ar iš viso nebuvo. Todėl labai svarbų vaidmenį atliko tarptautinė prekyba. III–I tūkst. pr. Kr. Mesopotamijoje buvo naudotas dantiraštis.