Tolimoje praeityje žmogaus gyvenimas tiesiogiai priklausė nuo gebėjimo orientuotis aplinkoje, gyvybiškai svarbių gamtos išteklių pažinimo, gyvenamosios aplinkos suvokimo. Todėl priešistorinių laikų žmonės pasižymėjo ypatingu pastabumu, tiksliu vietovės įsidėmėjimu, orų nuspėjimu, fenologinių reiškinių suvokimu, gerai išmanė gyvūnų elgseną ir įpročius. Ryškiausiai tai atspindi petroglifai. Kai kurie iš jų panašūs į primityvius žemėlapius, nubraižytus ant kaulinių plokštelių, odos, beržo tošies, molio lentelių.