Procesas, dėl kurio atmosferos sugeriamas infraraudonasis spinduliavimas šildo mūsų planetą.
Lietus, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis (ph mažesnis nei 5).
Pereinamoji kraštovaizdžių juosta Saharos pietuose iš dykumų į sudykumėjusias savanas.
Pietų Amerikos paatogrąžių zonos stepė palei Paranos upę. Beveik visa suarta ir apsėta kviečiais, kukurūzais arba paversta ganyklomis.
 |
XX a. pab. pasiūlytas projektas „Didžioji žalioji siena“. Jeigu jis būtų įgyvendintas, būtų galima sustabdyti dykumėjimą Sahelyje – pereinamoje juostoje iš Saharos dykumos į Afrikos savanas. Ji driektųsi per Burkina Fasą, Čadą, Džibutį, Eritrėją, Etiopiją, Malį, Mauritaniją, Nigerį, Nigeriją, Senegalą ir Sudaną. |
 |
Mokslininkai spėja, kad per pastaruosius 100 metų dykumų plotai pasaulyje padvigubėjo. Šiuo metu dykumos užima trečdalį sausumos, manoma, kad ateityje dykumų plotai tik didės. |
 |
Sausringos žemės užima apie 40% visos Žemės sausumos ploto, jose gyvena daugiau kaip 2 mlrd. žmonių, iš kurių didžioji dauguma ekonomiškai silpnose šalyse. Ypač pastebimai dykumos plečiasi Afrikoje, Sahelio regione, Azijoje (Kinijoje, Indijoje, Pakistane, Mongolijoje), Pietų Amerikoje (Bolivijoje, Peru, Kolumbijoje). |
 |
Žmogaus sukelta dykumų plitimo priežastis – dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, didinamos naminių gyvulių bandos naikina skurdžią augaliją. |
 |
Žmogaus sukelta dykumų plitimo priežastis – dėl netinkamo žemės drėkinimo ar įvairių užtvankų statymo prastėja ir druskėja dirvožemis. |
 |
Žmogaus sukelta dykumų plitimo priežastis – dėl miškų ar krūmų kirtimo suintensyvėja erozija, aktyvėja dūlėjimas. Mediena naudojama kurui. |
 |
Dykumėjimas sumažina žemės derlingumą ir vietinių gyventojų galimybę apsirūpinti maistu ir kuru. |
 |
Su dykumėjimu susijusios ir socialinės, demografinės problemos – badas, migracijos. |
 |
Medžių ir kitų dykumėjimą stabdančių augalų sodinimas gali sumažinti dykumėjimo mastus. Jie sumažina vandens ir vėjo eroziją, didina žemės derlingumą, ilgesnį laiką išlaiko drėgmę. |
 |
Technologijų diegimas, alternatyvių energijos išteklių naudojimas vietoj medienos taip pat mažina dykumėjimą. |
 |
Bado problema ypač aktuali Sahelio šalyse. Tai verčia žmones emigruoti. Manoma, kad per ateinančius 30 metų šimtams tūkstančių žmonių teks trauktis iš dabartinių savo namų. Kova dėl likusių derlingų žemių gali peraugti į socialinius neramumus arba ginkluotus konfliktus. |
 |
Afrikinis dramblys – stambiausias dabartinis sausumos žinduolis. Išaugus dramblio kaulo poreikiui, jų daug sumedžiojama, jau ryškėja didžiulė žala populiacijai. |
 |
Bizonas – nutiesus geležinkelį, bizonus dėl kailių ir mėsos imta naikinti masiškai. XIX a. pabaigoje bizonų beliko apie 800, daugiausia rezervatuose. Tik paskelbus griežtą apsaugą, buvo išgelbėti nuo visiško išnykimo. |
 |
Jaguaras – saugomas gyvūnas, nes dažnai medžiojamas dėl kailio. |
 |
Didžioji panda – Pasaulio gamtos fondo organizacijos simbolis, laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. |
 |
Koala – Australijos simbolis, įtrauktas į nykstančių gyvūnų sąrašą. Besiplečianti urbanizacija stumia koalas iš jų gyvenamųjų vietų. |
 |
Nuo žmogaus veiklos neapsaugoti ir vandenyno gyvūnai, ypač stambiausi jūros žinduoliai banginiai ir delfinai. Grėsmę jiems kelia ir besitęsianti medžioklė komerciniais bei moksliniais tikslais, ir klimato kaita, tarša, susidūrimai su laivais, įsipainiojimas į tinklus, ir žmogaus keliamas triukšmas. |
 |
Sibiro tigras – viena iš greičiausiai šiuo metų nykstančių žinduolių rūšių. |
|
 |
|
Atmosferos tarša:
Dėl ūkio veiklos, transporto į atmosferą patenka vis daugiau teršalų. Oro teršalai gali būti natūralūs ir antropogeniniai. Natūraliems oro teršalams priskiriamos alergiją sukeliančios žiedadulkės, spygliuočių medžių terpenai, ugnikalnių išmetamos dulkės bei dujos, miškų gaisrai. Antropogeniniai teršalai dažniausiai susiję su miestų, pramonės, transporto ir žemės ūkio plėtra. Pagrindinę antropogeninių teršalų dalį sudaro sieros, azoto ir anglies oksidai, kietosios dalelės, išmetamosios dujos.
Pagrindinės su oro tarša susijusios problemos – ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, smogas, žala žmonių sveikatai.
|
Vandens tarša:
Vandens išteklių tarša – žmonių aprūpinimas vandeniu bei jo kokybė yra problema daugeliui pasaulio šalių. Vandens užterštumas didėja. Švaraus vandens trūkumas ypač aktualus ekonomiškai silpnose šalyse. Apie milijardas planetos gyventojų vartoja užterštą vandenį. Dėl užteršto geriamo vandens kasdien miršta apie 5 tūkstančiai žmonių. Teršalai, iš žemės ūkio ir pramonės įmonių patekę į požeminius vandenis, nešami toliau į jūras ir vandenynus. Vandenis teršia ir neatsakingas ūkininkavimas, nesaikingas trąšų naudojimas, nevalytos nuotekos, sąvartynai. Pasaulinio vandenyno pavojingiausias taršos šaltinis – nafta ir jos produktai.
|
Dirvožemio tarša:
Dirvožemio tarša – užterštas dirvožemis daro didelę neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir žmogaus sveikatai. Dirvožemis teršiamas dėl neatsakingos žmonių ūkinės veiklos, teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, transporto išmetamosiomis dujomis, tręšiant, su nevalytomis nuotekomis, sunkiaisiais metalais. Racionalus dirvožemio tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gerina mikrobiologines ir biochemines dirvožemio ypatybes, didina derlių, o padidintos normos sumažina mikroorganizmų kiekį, sutrinka humuso susidarymo procesai. Ypač neigiamai dirvos fauną veikia azoto trąšos.
|
Biologinės įvairovės nykimas:
Biologinė įvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ji teikia daug produktų, žaliavų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Miestų ir infrastruktūros plėtra, ūkininkavimas yra vienos iš pagrindinių bioįvairovės mažėjimo pasaulyje priežasčių. Per ketvirtį šimtmečio išnyko daugiau kaip ketvirtadalis gyvūnijos ir augmenijos rūšių, per valandą jų išnyksta bent trys. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra ištirtos, todėl ją kaip vertybę būtina išsaugoti ateities kartoms.
Deja, nežinoma, kiek pasaulyje yra augmenijos ir gyvūnijos rūšių. Galimas atsakymas: daug, daug daugiau, negu mes įsivaizduojame, tik gaila, kad kai kurių net nepažinę galime sunaikinti. Žemėlapyje pateikti stambūs gyvūnai, dėl jų išlikimo vyksta nuolatinė stebėsena, kuriami projektai jiems išsaugoti.
|
Dykumėjimas:
Per pastarąjį šimtmetį dykumų plotai kai kuriuose regionuose išsiplėtė ir dar plečiasi. Ypač aktyvūs dykumėjimo procesai vyksta Sahelio valstybėse, Afrikoje, daugelyje Azijos šalių – Afganistane, Indijoje, Pakistane, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, taip pat Pietų Amerikoje – Meksikoje, Argentinos pampoje.
Dykumėjimas ir dirvos erozijos mastai labiausiai juntami ekonomiškai silpnose šalyse, tačiau pasitaiko ir Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, dėl neracionalaus žemės ūkio, nualinamas dirvožemis.
