Pasaulinis vandenynas

Į Pasaulinį vandenyną patenkančių teršalų dalis

Rūgštieji lietūs

Rūkstantys šiluminių jėgainių, gamyklų kaminai bei kasmet didėjantis automobilių skaičius išmeta į orą nuodingų medžiagų. Joms kaupiantis ore, lyja vadinamieji rūgštūs lietūs.

Intensyvus žemės ūkis

Ūkininkai naudoja įvairiausias trąšas bei chemikalus kenkėjams bei piktžolėms naikinti. Neapdairiai naudojant šiuos chemikalus, jų perteklius, ištirpęs vandenyje, keliauja į vandens telkinius, ten kaupiasi ir taip pamažu prisideda prie jūros gyvūnų nykimo.

Pramonės nuotekos

Upėmis į jūrą patenka pramonės nutekamieji vandenys, kurių sudėtyje yra nuodingų chemikalų bei sunkiųjų metalų.

Buitinės nuotekos, šiukšlės

Buitinės nuotekos patenka į vandenynus ir jūras iš nutekamųjų vamzdynų, kurių gausu šiandien tankiai apgyvendintose pakrantėse. Vandenis teršia ir paprasčiausios šiukšlės: netoli Šiaurės Amerikos pakrantės Ramiajame vandenyne iš atliekų (daugiausia plastikinių butelių) susiformavo gigantiška sala, vadinama „Plastiko sriuba“. Šiukšlių masė jau viršijo tris su puse milijonų tonų.

Naftos gavyba ir transportavimas

Nafta – pavojingiausias teršalas, šiandien ją daug kas vadina jūros vėžio liga. Ji netirpsta vandenyje, o plaukioja paviršiumi. Pastaruoju metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus kelia didžiulę grėsmę: nepraleidžia šviesos, smarkiai sumažėjo deguonies, daugėja anglies dioksido, pasikeičia šilumos apykaita, užteršiamos pakrantės bei potvynių ir atoslūgių zonos. Daroma žala visiems gyviesiems organizmams, kurie arba gyvena jūroje, arba naudojasi jos gėrybėmis (paukščiai ir žmonės).

Uosto krova, transportas

Į jūrą laivais gabenamos ir išverčiamos pramoninės ir radioaktyviosios atliekos (pramoninis nutekamųjų vandenų dumblas). Tokios medžiagos, kaip fosfatas ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenynų dugne negali egzistuoti.