Druskingumas – ištirpusių druskų kiekis jūros vandenyje, reiškiamas promilėmis (‰), rodančiomis, kiek gramų druskų yra viename litre vandens. Vidutinis Pasaulinio vandenyno druskingumas – 35 ‰. Pasaulinio vandenyno vandens druskingumas paviršiuje nėra visur vienodas. Tai nulemia įvairios priežastys: atmosferos kritulių ir garavimo santykis, priklausantis nuo geografinės platumos; upių nuotėkis; ledo tirpimas; vandenyno srovės. Pusiaujo klimato juostoje, kur aukšta temperatūra, bet kritulių iškrinta daugiau nei išgaruoja, druskingumas mažesnis (33–34 ‰) nei atogrąžų srityse, kur labai karšta ir kritulių iškrinta labai mažai (36–37 ‰). Vidutinėse ir poliarinėse platumose druskingumas sumažėja iki 33–34 ‰. Druskingiausia yra Raudonoji jūra – 41 ‰, o Baltijos jūros druskingumas apie 6–8 ‰.

Pasaulinio vandenyno temperatūros pasiskirstymas yra nevienodas, nes priklauso nuo geografinės platumos: kuo toliau nuo pusiaujo, tuo vanduo vėsesnis. Tropinėse platumose temperatūra visus metus aukšta (24–28 °C). Vandens temperatūra priklauso ir nuo gylio. Iki 500 m temperatūra žemėja gana sparčiai, o leidžiantis dar giliau – labai iš lėto. Didesniame negu 3–4 km gylyje temperatūra beveik visur vienoda ir siekia nuo +2 iki 0 °C. Vidutinė Pasaulinio vandenyno paviršinio vandens temperatūra siekia apie +17,5 °C.