Vandenynų ir jūrų krantai labai įvairūs. Jų dabartinė forma yra įvairių procesų rezultatas. Labiausiai krantus formuoja jūrų vandens judėjimas: bangavimas, srovės, potvyniai ir atoslūgiai. Jūrų bangos vienur ardo, kitur kuria krantus, o srovės perneša nuardytas medžiagas. Krantų formas veikia kranto uolienų sudėtis, vėjas, tektoniniai judesiai. Dėl nuolat vykstančių gamtinių procesų, kranto linija visą laiką kinta.
Bangų mūša paprastai ardo stačius krantus. Šis reiškinys vadinamas abrazija. Bangų mūša ardo krantus keliais būdais: stiprūs bangų smūgiai pamažu trupina uolienas; bangos didele jėga sviedžia į krantų skardžius smėlį ir akmenis; sūrus jūros vanduo tirpdo krantų uolienas (korazija); bangos išgraužia skardingo kranto papėdę, todėl po kuriuo laiko skardis griūva.
Dėl bangų mūšos ardomosios veiklos susidaro skardingi abraziniai krantai. Lietuvos pajūryje yra nedidelė abrazinio kranto atkarpa – Olando Kepurė prie Girulių. Abraziniai krantai, veikiami bangų mūšos, pamažu atsitraukia, taip keičiasi krantų linija. Krantai, sudaryti iš kietų uolienų (bazalto, granito), atsitraukia labai lėtai, o iš minkštesnių nuosėdinių (kreidos, klinties) – palyginti greitai.
Lėkštuose ar ne tokiuose lėkštuose krantuose bangų mūša klosto suneštus daiktus (smėlį arba žvirgždą). Čia jie kaupiasi, arba vyksta akumuliacija. Dėl to šie krantai vadinami akumuliaciniais. Beveik visi Lietuvos pajūrio krantai yra akumuliaciniai. Tokiuose krantuose susidaro smėlingųjų arba žvirgždingųjų paplūdimių. Jų forma, plotis ir aukštis priklauso nuo atneštų daiktų tipo ir bangų mūšos krypties bei stiprumo. Paplūdimių smėlio ir žvirgždo šaltinis paprastai būna abraziniuose krantuose nuardyta medžiaga, kurią į jūrą atplukdo upės. Šią medžiagą akumuliaciniuose krantuose suklosto priekrantės srovės.