Ledynai labai keičia reljefą. Slinkdamas ledynas ne tik gremžia ir gludina pakeliui esančias uolienas, bet ir nuardytas medžiagas perneša į kitą vietą. Slenkančio ledyno atliekama ardomoji veikla vadinama ledynine erozija, arba egzaracija. Ledynai ardo uolienas 10 kartų sparčiau nei tekantis vanduo. Ledyninės kilmės erozijos procesai yra fiziniai, nes cheminėms reakcijoms ledo temperatūra yra per žema.

Judantis kalnų ledynas perneša įvairaus dydžio uolienas (riedulius, skaldą, smėlį). Visas toks neišsirūšiavusių uolienų mišinys vadinamas morena. Ji gali būti paviršinė, kai veikiant šalčiui ir trupant bei skeldėjant uolienoms ant ledyno prikrinta įvairaus dydžio uolų nuolaužų. Vidinę moreną sudaro į patį ledyną patekusios įvairaus dydžio uolienos. Ledyno apačioje kaupiasi nuo paklotinio paviršiaus atplėšti akmenys. Tai apatinė morena. Šie į ledyno apačią įšalę ir viską pakeliui braukiantys bei gremžiantys rieduliai yra pagrindiniai reljefo kūrėjai.

Ledui tirpstant, vanduo slėnio šlaituose ir papėdėje suklosto ledyno neštas medžiagas (riedulius, gargždą, smėlį, molį). Tai vadinama ledyninėmis nuogulomis. Iš šių medžiagų tirpstančio ledyno vietoje ir atokiau nuo jo susidarė įvairios reljefo formos, paprastai vadinamos ledynų dariniais. Jie skirstomi į moreninius (suklostytus ledo) ir fliuvioglacialinius (suneštus ir suklostytus tirpsmo vandens srautų).