Žemės drebėjimo židinio centrinis taškas Žemės gelmėse.
Žemės drebėjimo sukeltos bangos, kurios, sklisdamos uolienomis, sukelia nuolat pasikartojančius tūrio kitimus, nes judėjimas vyksta lygiagrečiai su bangos sklidimo kryptimi.
Žemės drebėjimo sukeltos bangos, kurios, sklisdamos uolienomis, sukelia jų tūrio deformacijas, nes judėjimas vyksta statmenai bangos sklidimo krypčiai.
Žemės paviršiumi judančios seisminės bangos, kurios susidaro išilginėms ir skersinėms bangoms pasiekus epicentrą
|
|
|
|
Įvykus žemės drebėjimui, iš hipocentro įvairiomis kryptimis pasklinda išilginės ir skersinės seisminės bangos. Pasiekusios Žemės paviršių, šios bangos virsta paviršinėmis seisminėmis bangomis.
|
Įvykus žemės drebėjimui, Žemės paviršiumi nuvilnija paviršinės bangos. Nors plinta apie 2000–4400 m/s greičiu, tai gerokai lėčiau už Žemės gelmių uolienomis sklindančias P ir S bangas. Paviršinės bangos susidaro, kai P arba S bangos nukreipiamos į Žemės paviršių. Būtent šios seisminės bangos sugriauna daugiausiai.
|
Įvykus žemės drebėjimui, Žemės paviršiumi nuvilnija paviršinės bangos. Nors plinta apie 2000–4400 m/s greičiu, tai gerokai lėčiau už Žemės gelmių uolienomis sklindančias P ir S bangas. Paviršinės bangos susidaro, kai P arba S bangos nukreipiamos į Žemės paviršių. Būtent šios seisminės bangos sugriauna daugiausiai.
|
Įvykus žemės drebėjimui, Žemės paviršiumi nuvilnija paviršinės bangos. Nors plinta apie 2000–4400 m/s greičiu, tai gerokai lėčiau už Žemės gelmių uolienomis sklindančias P ir S bangas. Paviršinės bangos susidaro, kai P arba S bangos nukreipiamos į Žemės paviršių. Būtent šios seisminės bangos sugriauna daugiausiai.
