Cunamis – ilgos bangos, kylančios daugiausia dėl povandeninių žemės drebėjimų, rečiau – dėl nuošliaužų arba po vandeniu išsiveržus ugnikalniui. Vandenyno paviršiumi cunamis sklinda dideliu greičiu: 50–1000 km/val. Atsiradimo srityse jis yra 0,1–5 m aukščio, prie kranto kyla iki 10–50 m ir daugiau. Pasiekęs krantus, cunamis padaro daug žalos, kartais sukelia katastrofas.

Epicentras – Žemės paviršius, esantis virš žemės drebėjimo židinio (hipocentro). Epicentras nustatomas pagal seisminių stočių įrašus.

Hipocentras – žemės drebėjimo židinio centrinis taškas Žemės gelmėse.

Išilginės seisminės bangos – žemės drebėjimo sukeltos bangos, kurios, sklisdamos uolienomis, sukelia nuolat pasikartojančius tūrio kitimus, nes judėjimas vyksta lygiagrečiai su bangos sklidimo kryptimi.

Magnitudė – žemės drebėjimų stiprumui nusakyti naudojamas parametras, nusakantis, kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Žemės drebėjimo stiprumas išreiškiamas balais pagal Richterio skalę, kur 4 magnitudžių žemės drebėjimas yra 10 kartų stipresnis nei 3 magnitudžių.

Merkalio skalė – skalė skirta matuoti ne žemės drebėjimo stiprumui, o padariniams (0–12 padalų). Nulinė padala žymi žemės drebėjimą, kurį registruoja tik seismografai, o 12 padala – katastrofišką nelaimę, kai miestai sugriaunami iki pamatų, žemė smarkiai banguoja, gyventojus apima visuotinė panika.

Nuošliauža – purių uolienų, veikiamų sunkio jėgos, masės judėjimas šlaitu žemyn.

Paviršinės seisminės bangos – žemės paviršiumi judančios seisminės bangos, kurios susidaro išilginėms ir skersinėms bangoms pasiekus epicentrą.

Richterio skalė – skalė žemės drebėjimų stiprumui (intensyvumui) įvertinti. Stipriausių žemės drebėjimų intensyvumas buvo įvertintas 8,5 magnitudės arba balo pagal Richterio skalę. Dar vertinama pagal Merkalio skalę.

Seisminė juosta – teritorija, kurioje būna žemės drebėjimų, dažniausiai sutampanti su litosferos plokščių pakraščiais.

Seismografas – prietaisas, užrašantis Žemės plutos virpesius žemės drebėjimų ir sprogimų metu, mechaninius virpesius paverčiantis elektriniais.

Skersinės seisminės bangos – žemės drebėjimo sukeltos bangos, kurios, sklisdamos uolienomis, sukelia jų tūrio deformacijas, nes judėjimas vyksta statmenai bangos sklidimo krypčiai.

Sniego lavina – sniego arba ledo masė, dideliu greičiu slenkanti kalno šlaitu žemyn.

Žemės drebėjimas – trumpalaikis Žemės plutos bei paviršiaus siūbavimas ir požeminiai smūgiai dėl staigaus Žemės gelmių uolienų masių judėjimo atsipalaiduojant potencinei energijai vadinamajame žemės drebėjimo židinyje. Žemės drebėjimo stiprumas apibūdinamas pagal Richterio arba Merkalio skalę.