Senovės graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemajas veikale „Geografija“ (apie 150 m.) aprašė ir žemėlapiuose pavaizdavo Baltijos rytinę pakrantę. Taip pirmą kartą pateiktas kartografinis Lietuvos vaizdas.
Viename iš Vidurio Europos žemėlapių Baltijos jūra įvardyta kaip Sarmatijos jūra (Oceanus Sarmaticus). Kuršių marios žemėlapyje neparodytos. Pažymėtos penkios į Baltijos jūrą įtekančios upės, trys iš jų lengvai atpažįstamos: pirmoji iš kairės – Vysla (Vistula), antroji – Nemunas (Chrones), trečioji – Dauguva (Rubon). Rytuose pavaizduoti išgalvoti Rifėjų kalnai, nes senovės graikai manė, kad visos upės išteka iš kalnų. Tarp Nemuno ir Dauguvos pažymėtos baltų gentys: sūduviai ir galindai (sudini, galindae).