Aukštapelkės formuojasi iš žemapelkių ir sudaro 22 % visų Lietuvos pelkių. Jų paviršius išgaubtas, būdingos rūgščios durpės, mineralinių medžiagų yra labai mažai, todėl dažniausiai durpės yra šviesiai rusvos. Šio tipo pelkes maitina tik krituliai ir paviršiniai vandenys. Aukštapelkių augalija skurdesnė, medžiai auga neaukšti, kreivi. Aukštapelkėse svarbią vietą užima kiminai, rūgščią dirvą mėgstantys augalai, tokie kaip švyliai, gailiai, girtuoklės, spanguolės. Didžiausios aukštapelkės: Žuvinto palios, Kamanos, Čepkelių raistas, Reiskių tyras.