Žemapelkės – jauniausios pelkės, jos sudaro 71 % visų Lietuvos pelkių. Formuojasi žemesnėse vietose, sekliuose ežeruose, upių slėniuose, deltose, paežerėse. Paviršius lygus arba įgaubtas. Šio tipo pelkes maitina krituliai, gruntiniai arba upių vandenys, todėl dažniausiai būna šlapia visus metus. Žemapelkės nuo kitų pelkių skiriasi tuo, kad jose vyrauja viksvos ir žaliosios samanos, auga paprastosios nendrės, meldai, alksniai, asiūkliai. Žemapelkių durpėse gausu mineralinių medžiagų, todėl jos tamsiai rudos arba net juodos (Baltosios Vokės pelkė, Tytuvėnų tyrelis, Praviršulio tyrulis).