Smėlis
Smėlio dirvožemis yra pilkšvos arba gelsvos spalvos, šiurkštus ir birus, poringas, laidus vandeniui. Tokioje dirvoje gerai išsikeroja augalų šaknys, juos lengva įdirbti. Dėl išplauto humuso jis nėra derlingas, o sausesnę vasarą dažnai perdžiūva.
Priesmėlis
Priesmėlio dirvožemis yra tamsiai gelsvos arba šviesiai rusvos spalvos, šiurkštus, gana poringas, todėl gerai praleidžia vandenį. Besigeriantis vanduo išplauna humusą, todėl priesmėlis mažai derlingas.
Priemolis
Lietuvoje žemdirbystei labiausiai tinka priemolis. Šis dirvožemis tamsiai rudos spalvos, grumstiškas, bet sudrėkintas yra lipnus. Dėl nedidelio poringumo gerai išsilaiko drėgmė, gerai vėdinamas. Dėl turimų organinių medžiagų gana derlingas, lengva įdirbti.
Molis
Molio dirvožemis šviesiai rusvas, mažai poringas, prastai praleidžia vandenį. Daug mineralinių ir organinių maistinių medžiagų, todėl yra derlingas, bet sunkiai įdirbamas. Molio dirvožemis greitai įmirksta, jame sunkiai įsišaknija augalai.
Humusas
Derlingas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kurį sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos.
Dirvožemio savybės

Lietuvos dirvožemiai

Dirvožemio profilis
Dirvožemio sudėtinės dalys
Dirvožemio derlingumas
Dirvožemio grūdėtumas

Dirvožemio grūdėtumas yra įvairių smulkių dalelių santykis dirvožemyje. Tai viena iš svarbesnių dirvožemio savybių, nes nuo grūdėtumo priklauso daugelis dirvožemio fizinių ir cheminių požymių. Skiriami smėlio, priesmėlio, priemolio ir molio dirvožemiai. Jei dirvožemyje yra didesnis kiekis puvenų, gali būti išskirtas humuso dirvožemis.