Devonas – geologinis Žemės vystymosi periodas, kurio metu Lietuvoje susiformavo gipso, dolomito ir klinčių sluoksniai.

Dolina – karstinio reljefo uždaras žemės paviršiaus pažemėjimas (įgriuva), susidaręs plečiantis karėms arba įgriuvus į požeminę karstinę ertmę uolienų skliautui.

Ekologiška žemdirbystė – ūkininkavimo būdas, kai nenaudojami pesticidai ar mineralinės trąšos.

Karės – lygiagrečios arba šakotos, neaukštomis keteromis atskirtos žemės paviršiaus vagelės, daubos, kurias tirpiose ir plyšiuotose uolienose išgraužė ir ištirpino paviršinis vanduo, turintis CO₂.

Karstas – gamtinių vandenų veikla tirpinant uolienas ir su tuo susiję reiškiniai bei jos padariniai. Pavadinta pagal plynaukštę Slovėnijoje (slovėniškai Kras, vokiškai Karst).

Karstinis reljefas – raižytas žemės paviršius, kurį tirpiose ir supleišėjusiose karbonatinėse uolienose (dažniausiai klintyse) jas tirpindamas sukūrė paviršinis ir požeminis vanduo.

Poljė – karstinio reljefo pažemėjimas, kurio skersmuo gali būti iki kelių ar keliolikos kilometrų. Poljės dugnas lygus arba terasuotas, šlaitai statūs. Susidaro plečiantis arba susijungus dolinoms. Kartais poljė dugnu teka upė arba jos dubuma būna virtusi ežeru.

Ponoras – karstinėse uolienose gilus plyšys, pro kurį įteka paviršinis vanduo (prasmenga) ir toliau srūva požemiu.

Rūgštusis lietus – lietus, kuriame padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Tokie lietūs susidaro, kai iš gamyklų į atmosferą patekę sieros ir azoto dioksidai (SO₂ ir NO₂) po cheminės reakcijos su vandeniu virsta rūgštimis. Paprastai rūgščiu laikomas lietus, kurio pH mažesnis nei 5.

Smegduobė – duobė, susidariusi, kai požeminis vanduo ištirpdo tirpias uolienas (gipsą, klintį, dolomitą, kreidą ar akmens druską) ir susidaro tuštuma, į kurią pamažu arba staigiai įgriūva virš jos buvę sluoksniai.

Stalagmitas – stulpo, kūgio ar kitokios formos kyšulys karstinio urvo dugne. Susidaro mineralizuotam vandeniui nuolat lašant nuo lubų ir ant dugno besikaupiant nuosėdoms, kurios kristalizuojasi ir, augdamos iš apačios į viršų, sudaro savitus karbonatinius stulpus.

Stalagnatas – kolona, kuri susidaro susijungus stalaktitui ir stalagmitui.

Stalaktitas – mineralinis varveklis, nukaręs nuo lubų karstiniame urve. Susidaro iš požeminio vandens ir auga iš viršaus į apačią. Nuo lubų vandens lašai garuodami netenka dalies CO₂, o kalcio karbonato nuosėdos nusėda ir sukimba su lubų uoliena. Ties kiekviena lašėjimo vieta, procesui kartojantis, po truputį auga ir žemyn nutįsta varveklis.